2009 m. gruodžio 31 d., ketvirtadienis

Prakartėlės. Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia

O čia mane nustebino. Prisipažinčiu, prakartėlę Šv. Jokūbo bažnyčioje radau ne iš karto. Prie altoriaus įvairiaspalvėmis žvakutėmis mirgėjo eglė. O po ja buvo... ne, ne prakartėlė. Bet eglė man ten nederėjo. Ėdžiose gulėjo įsikūnijęs Žodis. Bet gal ir derėjo tas mirgėjimas (kurio nefotografavau, nes jis man pasirodė visai neįdomus), atskleidė jis Kalėdų dviveidiškumą: daug įvairiaspalvių šviesų, Kalėdų seneliai ir Santa Klausai... bei kažkur ėdžiose paguldytas, sunkiai pastebimas Kūdikis.Bet prakartėlę ši bažnyčia turi. Įdomią. Tik apie ją kitą kartą. Kad nebūtų per daug.

2009 m. gruodžio 27 d., sekmadienis

Prakartėlės. Vilniaus šv. Teresės bažnyčia

Prakartėlės. Vilniaus šv. Jonų bažnyčia

Besibaigiant antrajai Kalėdų dienai - porą nuotraukų iš Vilniaus šv. Jonų bažnyčios prakartėlės. Vilnonės! Šiandien juokavom, kad prieš kelis šimtmečius tą nišą tikriausiai specialiai išmūrijo, žinodami, kaip XXI a. atrodys prakartėlė.

P.S. Laukite tęsinio...

2009 m. gruodžio 25 d., penktadienis

Puer natus est nobis


Su šventom Kalėdom! Tegul jos neša džiaugsmą, ramybę, įkvepia naujiems darbams...

Merry Christmas!

2009 m. gruodžio 12 d., šeštadienis

Žaidimai

Esu labai neatspari įvairioms avantiūroms. To rezultatas - du swapai vienu metu. Gal ir nieko - daryti dovanas nepažįstamiems žmonėms yra įdomus iššūkis. Vakar gavau pirmąją dovaną. Beveik nuo pat pradžių iš žinučių SM forume supratau, kad man dovaną daro Lina. Tad vakar pavakarė buvo labai smagi. Važiuoju aš į biblioteką ir sulaukiu skambučio: "Fėja nori atiduoti dovaną". Susitarėm, kad susitiksim prie universiteto, nuėjom į kavinę ir... aš ilgokai jai trukdžiau grįžti prie audimo... Aišku, fotoaparato neturėjau, tad dovanų kalną nufotografavau jau pačios suvyniotą (niekaip nebūčiau sulaukusi, kol grįšiu namo, nebent būtų iškelta sąlygą, kad atidaryti galima per Kalėdas - švenčių būčiau sulaukusi). Taigi, dovanų kalnas atrodė štai taip:
Dar buvo ir laiškelis, bet jį pasilieku sau.
Pirmiausiai atrišau pačią ilgiausią dovaną. Ten radau labai gražią mozaikinę pakabą. Žiūriu į ją, suprantu, kad ji tvirta, bet vis atrodo, kad jinai turėtų būti trapi, neatlaikyti rūbų. Tikriausiai čia spalva tokį įspūdį daro. Bet aš kaip nors įsidrąsinsiu ir imsiu ją naudoti.
Kitoje dėžutėje radau neįtikinamą kamuolį, tikriausiai šilkverpio kokoną. Na, ne visai šilkverpio, avytės. Bet su sparneliais. O pats siūlas VELTAS. Dar vienas neįtikėtinas daiktas. Žiūriu, vartau, netikiu savo akimis ir net pirštais (paprastai siūlus aš uostau ir čiuopiu, akimis vien spalvą pasitikrinu). Tokių dar nebuvau mačiusi. Pagarba žmogui, sugebančiam net tokius darbus padaryti. Akivaizdžiai mane ištraukė blusinėtoja (na, jos audžiamas gobelenas, kurį ji parodė, tai irgi patvirtina).Po to dar radau japonišką šilkinį šalikėlį, dažytą šibori technika. Nežinau, kaip perteikti jo švelnumą, minkštumą, malonumą, šiltumą. Vakar kai grįžau namo, jau seniai buvo tamsu. Šiandien saulė švietė per trumpai, kad spėčiau nufotografuoti. Na, gal sulauksiu sniego, kad aplinkoje atsirastų daugiau spalvų, o ne vien pilkai pilkai pilka. Man šitas šalikėlis toks sugėręs į save visą augalų gyvybę, saulės šviesą. Tad tos saulės ir gamtos reikia ir nuotraukoms. Po švenčių, kai jau baigsiu visus skubius ir dar skubesnius darbus, keliausiu į gamtą spalvų ieškoti.
Dar du labai skaniai kvepiantys mediniai kamuoliukai. Jie buvo labai saugiai keliais sluoksniais įvynioti, tad išsaugojo kiekvienas savo kvapą. Dabar vienas apsigyveno tamsiam kambary (saugo vilnonius siūlus), kitas - rūbų spintoje (nuo kandžių drąsiai gina mezginius). Jau turiu keletą idėjų, ką iš jų gaminsiu, tad vieną dieną bus tęsinys.Ir dar desertas, kurį naminiai skėriai labai greitai sudorojo...Tiesa, dar buvo pokalbiai apie mozaiką, audimą, dažymą, siuvinėjimą, dekupažą, (ne)naudingas knygas apie rankdarbius...
Štai tokią nuostabią dovaną gavau. Lina, labai labai ačiū už dovanas, nuostabiai praleistą vakarą, pokalbius, ekskursiją į dirbtuves, šilumą, šypsenas...
O viena iš mano padarytų dovanų jau irgi pasiekė gavėją. Artimiausiomis dienomis įdėsiu ir savo darbų.

2009 m. gruodžio 7 d., pirmadienis

Nieko gero čia nebus...

...jei į blogą rašysiu tik kartą per mėnesį. Reikėtų stengtis dažniau, na, gal bent kartą per savaitę. Bet vis pagalvoju, kad geriau ką nors gražaus tuo metu padarysiu. O ypač prieš Kalėdas tų nepadarytų darbų sąrašas toks ilgas, toks ilgas. Net nebefotografuoju to, ką padarau. Tiksliau, fotografuoju, bet tik paskutinę akimirką, prieš išnešdama visam laikui darbą iš namų. Bet net nesudėtų į blogą nuotraukų netrūksta. Vienu žodžiu, barti šitą merginą, barti... O kad nemuštumėt, parodysiu jau prieš kelis mėnesius išsiuvinėtus atvirukus - dar vienas rinkinys.
GulbėsŽuvisDrugelisIr pelėda. Nors gal visgi apuokas.

2009 m. lapkričio 11 d., trečiadienis

Darbai, darbai, darbai

Kiekvieną rytą sau pažadu (na gerai, beveik kiekvieną), kad šiandien ką nors parašysiu bloge. Diena praeina, o įrašas taip ir neatsiranda. Juk tiek daug per dieną reikia nuveikti. Dar retkarčiais praverstų ir darbus nufotografuoti. Bet štai mano kilimas jau baigtas (o baigtas tai prieš kelias savaites). Dabar dar būtų šaunu kelias tokias pagalvėles pasidaryti, gal minkštą sofos užtiesalą, dar... ir dar... Gerai jau, dabar norėčiau tikrus rištinius kilimus gaminti išmokti.

Every day I promise to write something to my blog. But life is so quick, that I have no time. Alas. But my carpet is made. And I like it very much. It would be grat to make few more.

2009 m. spalio 28 d., trečiadienis

BRUNO CAELOS PETIIT: Iš šv. Brunono Kverfurtiečio gyvenimo ir kankinystės


Spalio 29 d., 19 val. Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčioje įvyks „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ sakralinės muzikos festivalio koncertas prieš tūkstantį metų įvykusiai šv. Brunono misijai Lietuvoje paminėti.

Atlikėjai: „Schola Gregoriana Vilnensis“, Čiurlionio kvartetas, aktorius Ridas Jasiulionis. Koncerto programoje: grigališkasis choralas, Dianos Čemerytės „Ave maris stella“, lotyniški ir lietuviški tekstai iš Brunono Kverfurtiečio gyvenimo ir mirties aprašymų („vitae“).

Antrasis Vilniaus arkivyskupijos globėjas, vienuolis benediktinas, imperatoriaus kapelionas, misijų arkivyskupas, Šventosios Romos imperatorių Otono III ir Henriko II politikos vykdytojas, kankinys ir Katalikų bažnyčios šventasis Brunonas Bonifacas Kverfurtietis (apie 974–1009) pradėjo liudijimų apie Lietuvą istoriją. Jeigu ne jo kankinystė ir mirtis, Lietuvos vardas nebūtų pirmą kartą paminėtas 1009 metais.

Koncerto programą sudarys grigališkojo choralo giesmės iš kankinių mišių ir liturginių valandų, giedojimai iš benediktiniškosios liturgijos, skaitymai iš įvairių viduramžių kronikų, atspindinčių šv. Brunono gyvenimą, misionieriškąsias keliones bei paskutiniąją iš jų. Programą praturtins Vokietijoje gyvenančios kompozitorės Dianos Čemerytės styginių kvartetas, įkvėptas grigališkojo choralo himno ir pagrįstas senosiomis muzikos technikomis – „Ave maris stella“.

Įėjimas nemokamas.
Koncerto rengėjas – Vilniaus Šv. Kazimiero grigališkojo choralo studija.

2009 m. spalio 7 d., trečiadienis

Kol levandos nežydėjo...

... išsiuvinėjau pakabuką. Nusipirkau jį Londono Taueryje šį pavasarį. Seniai ir išsiuvinėjau. Jau atsirado ir nedidelių žmogučių, kurie pakabuko kutą apgraužė (tik vis neprisiruošiu naujo prikabinti). Bet galite pagirti: jį parodyti prisiruošiau dar sniegui levandų neužklojus (tiesa, jau seniai nužydėjus). Na, kartkartėmis tarp darbų reikia ir čia ką nors įdėti.

The kit of this pendant was bought this spring in the Tower of London. Soon it was stitched. But I had no time to put the photo into my blog... Shame on me...

2009 m. rugsėjo 28 d., pirmadienis

Mainos rūbai mano knygų...

Prisipažinkit, kodėl man nesakėt, kad knygas perrenginėti taip paprasta? Kažkodėl įsivaizdavau, kad turėtų būti daug sudėtingiau. Bet kai prireikė dovanų, gana greitai dvi užrašų knygutės persirengė, pasipuošė naujais aprėdais ir iškeliavo į svečius. Dabar jau dar vienas nedidelis žmogutis užsimanė gražios knygutės. O po to gal ir sau pavyks pasidaryti... Kad tik nebūtų kaip su viena staltiesėle, kurių nunėriau jau tikrai daugiau nei 5 (tikiuosi, kad 10 dar neviršijau), bet sau taip ir neliko. O kiek kartų buvo kartota: šita jau man...

Beje, turiu klausimą: o pačiai susiūti knygutę yra taip paprasta, kaip ir ją aplenkti? Man jau kažkaip knieti imti atskirus lapus, adatą, tvirtą siūlą ir...


All the time I thought, that it is very difficult to make some new clothss for a notebook. And no one corrected this my believe. But I had to make two gifts and wanted to try something new. So here is the result. And now I am thinking: maybe book binding is not so difficult as I think about it...

2009 m. rugsėjo 21 d., pirmadienis

Kilimas

Nerodytų darbų aš turiu: ir pradėtų, ir pabaigtų... Tik paskutiniu metu vis pritrunka laisvos minutės juos sudėti į blogą. Kartais pasidaro gaila tų kelių minučių, nes jas galima kažkaip kitaip, naudingiau panaudoti. Taip nebelieka laiko ir skype paplepėti, ir čia ką nors parašyti. Bet kad puslapis visai nenumirtų, parodysiu, kokį rankdarbį "perpirkau". Deja, pirmoji jo darytoja pridarė klaidų. Tiksliau vieną, bet esminę. Ji pirmiausiai išsiuvinėjo kilimo kraštus ir jį apkirpo. O kadangi, kaip dažnai būna, piešinys buvo atspausdintas nelygiai, man tenka du kilimo kraštus ardyti. Vieną jau apsiuvau, bet kito apsiuvimui lieka labai mažai vietos (kiti kraštai dvigubi, o šitas - viengubas). Reiks susirasti kokią medžiagą ir ja apsiūti. Tada bus galima ir apsiuvinėti.
Šiaip narstyti labai patiko: darbas greitai didėja, rankos dirba automatiškai, visai nereikia galvoti. Tiesiog rišk ir džiaukis. Jau mąstau, kad gal prie kilimo reikėtų pagalvėlių. O gal sofos užtiesalo. O gal... ? Vienu žodžiu, jeigu prapulsiu ilgesniam laikui, žinokit, mane pagrobė pūkuotos mūzos.

I have many many UFOs. Well, they are not real UFOs, they are simply works in progress. One of them is here: my new try - carpet. I have got it started and with some mistakes. The first maker of this carpet cut it too much, so now it is a little bit too small to make it as it had to be. I'll have to think how to correct it. But I like the process and I thing, that few pillows on my sofa could look great...
P.S. Nuotraukoje nurišta maždaug ketvirtis kilimo.

2009 m. rugsėjo 18 d., penktadienis

Kepurės Afganistano vaikams

Lietuvos kariuomenė ir Caritas organizuoja akciją: numegzti 500 kepurių Afganistano vaikams. Na, aš tikrai nenumegsiu 40 kepurių, kaip viena pensininkė, kurią per kažkurią televiziją rodė. Bet kadangi visokių siūlų likučių yra, tai dvi numazgiau. Man laimė, kad siūlų bent truputį sumažėjo, o kažką dar ir sušildys. Deja, tik šiandien pasižiūrėjau nuotraukas (o kepurės jau gal prieš savaitę atiduotos) ir paaiškėjo, kad kokybė nelabai. Bet darbų neturiu, tai vaizdai tokie, kokie yra, geresnių nebebus. Būtų galima ir daugiau kepurių numegzti, bet akcija baigsis, o ką aš veiksiu su visomis numegztomis kepurėmis (siūlai mažiau vietos užima), pati tiek nesunešiosiu.

These two caps were knitted for Lithuanian Caritas. They are collecting them for the children of Afghanistan. I hope they will be warm enough for their cold winters. The patterns were created in the process of knitting. Nothing very difficult.

2009 m. rugsėjo 17 d., ketvirtadienis

Ačiū Kristinai

Jaučiuosi labai labai kalta, kad sėdėdama prie kompiuterio visą dieną neturiu laiko ką nors čia parašyti. O ypač kai gaunu štai tokių nuostabių dovanų:Na taip, čia tik dėžutė. Bet čia tik pradžia. Pravėrus dėžutę, kyšteli nosį kaspino kraštelis:O po to pasirodo ir pats pakabukas, pervertas vaivorykštės spalvų spindulio (kažkam pavyko sugauti saulę, tai dabar ir siunčia vis po spindulėlį, kad kitiems būtų šilčiau apsiniaukusiomis dienomis).O štai kaip nuostabiai spindi medis kitoje pakabuko pusėje.Ačiū, Kristina, neveltui vadiniesi magic, tavo darbai iš tiesų stebuklingi.

I have got a wonderful gift from Kristina. She is making many marvellous things. I do not know, where is the source of her inspiration, but I'd like to find it.

2009 m. rugsėjo 8 d., antradienis

Florencijos siuvinėjimas - bargello

Beatai, užsisakiusiai labai gražią schemą, prisireikė mono kanvos. Spėkit, kam jos dar prireikė. Žinoma, didžiajam drakonui. Bet gavus medžiagą, reikia ją išbandyti. O kadangi namuose jau seniai savo eilės laukė knyga apie Florencijos siuvinėjimą, tai buvo proga išbandyti. Ir ką: siuvinėjosi labai lengvai, labai greitai (na, apie DMC metaliką to nepasakysi, bet tai jau atskira istorija). Tiesa, kadangi medžiaga yra kieta, siūlas storas (siuvinėta visais 6 siūlais), tai baigusi darbą kelias dienas negalėjau nieko siuvinėti - skaudėjo nykštį (žinau, žinau, tik man ant kojos kaktusai krenta, kad paskiau pas chirurgus tenka važiuoti; tik man nuo siuvinėjimo pirštus pradeda skaudėti...). Bet tiesa tokia, kad po to jau ir tolkinistų herbas buvo baigtas, tad pirštas išgyveno. O aš jau planuoju antrą medį šitam į kompaniją. Tada ir rėmus bus galima eiti užsisakinėti. O prieš tai dar šitame darbe vieną mažytę klaidą ištaisyti, kurią pastebėjau praėjus kelioms dienoms po baigimo.
I had a possibillity to buy and to try stitching on mono canvas. I have got a book about bargello nearly a year ago. So it was a good chanse to try and to make something new. The result came very quickly, after few evenings (and I was stitching with DMC metalic almost half of the time).Here is the result (another tree is waiting to be stitched). There is one very small mistake, but I'll correct it before framing.

2009 m. rugsėjo 6 d., sekmadienis

Mokausi frivolite

Mano pirmasis jau kiek rodytinas frivolite...
Tatting. My very first try.

2009 m. rugsėjo 5 d., šeštadienis

Gondoro medis baigtas


Štai jis ir baigtas, Tiesa, niekaip nepavyko gražiai nufotografuoti. Nieko nepadarysi: dangus užsitraukė ir viskas. Dabar beliko smulkmena: susirasti ir nusipirkti tinkamos juodos vilnos. Visa kita bus vienas malonumas - pasiūti terbelę, padaryti iš siuvinėjimo aplikaciją ir ją prisiūti, nuvyti raištelius, jei jų reikės pasirinktam modeliui. Tiesa, pirmiausiai reiks parankioti internete pavyzdžių ir su broliu nutarti, kokia bus forma. Bet čia smulkmenos. Gal yra norinčių už mane pavažinėti po medžiagų parduotuves ir surasti kokybiškos nestoros, bet tvirtos juodos lygios vilnos?

The Gordon Tree for my brother is finished. The most difficult work has left - to find good black wool. The making of a bag will be a pleasure: to find some models that my brother could chose, to sew it, decorate with stitched blazon...But who will go to the shops to find that wool?

2009 m. rugpjūčio 31 d., pirmadienis

Hardangeris

Šiandien jau galiu rodyti baigtą savo pirmąjį siuvinėjimą hardangeriu. Pirmas darbas ir pirma mano kūrybos šio siuvinėjimo schema... gal ir visai neblogai, kaip pirmam kartui. Tiesa, suvokiau, kad servetėlių visgi nelabai turiu kur dėti. Bet jau noriu kokios nors panašiais raštais siuvinėtos staltiesės. O sodybos verandoje labai tiktų tokios užuolaidėlės, kad dalį pietinės saulės užstotų.
My very first hardanger stitching is finished. Created the pattern myself and liked this stitching very much. It is quite small (32x32 cm), but I am dreaming about some big tablecloth now...

2009 m. rugpjūčio 26 d., trečiadienis

Dukros palaidūnės sugrįžimas


Eilinį kartą įsitikinu, kad siuvinėti man patinka labiausiai. Pagaliau baigusi kuriam laikui žaidimus su riešinėmis, vėl grįžau prie siuvinėjamo herbo. Ne aš viena mūsų namuose "prie meno". Brolis - tolkinistas. Tad šis herbas turėtų nusėsti ant krepšelio. Dar reikės tik išmokti juostas su kaladėlėmis nuvyti.
After nearly a month I have taken my stitchings. And I understood, that I like stitching the most. My brother belongs to the club of Lithuanian Tolkienists. And this is their blazon, which will be made into a bag.

2009 m. rugpjūčio 25 d., antradienis

Daug riešinių

Mano nedidelė kolekcija (čia be tų kelių porų, kurias pati nešioju)
My little collection...