2009 m. kovo 6 d., penktadienis

Didėjantis desertas - plakta želė

Kalta, kalta ir dar kartą kalta: na, neprisiruošiau parašyti šio recepto. Tiesiog reikėjo išsamaus. Apie plaktą želė (kurią pamačiusios draugės įtarinėjo, kad ten ir grietinėlės, ir baltymų esama) galima rašyti labai trumpai: pasidarote želė, ją atvėsinate, pradėjusią stingti plakate mikseriu ir putas dedate į dubenį. Kaip nutaikyti, kad jau būtų tinkama plakti, o sudėjus nesisluoksniuotų, nežinau. Bandau iš akies. Lengviau gaminti žiemą, kai kiek paplakus galima dėti prie praverto lango. Nors vasarą galima kišti į šaldytuvą. Kada reiks pasidaryti ledukų ir plakti juose.
Bet šitoks paaiškinimas ne visiems tinka, nes kyla klausimas: o kaip pasigaminti želė? Aš tos rausvos ir žalsvos iš pokelių niekad nevalgau, o želatiną perku po kilogramą. Kažkada skaičiavom, ar šitaip pirkti pigiau. Sutaupyti tikrai nesutaupom, bet... Vieną kartą prieš šventes pritrūkom želatinos, tai kai atplėšinėjau kokį dešimtą ar penkioliktą mažą maišelį, pasakiau sau: daugiau niekada... Dabar visuomet prieš šventes važiuoju to puskilogramio į prieskonių parduotuvę.
Na, bet prie reikalo. Tad kaip pagaminti tą želė? Mūsų pagrindinis receptas: 3 šaukšteliai - 2 stiklinės. Tai reiškia, kad pusei litro skysčio reikia 3 arbatinių šaukštelių (su kaupu) želatinos.
Šį kartą rašysiu taip, kaip reikėtų daryti, kad nekartotumėt mano klaidų, ypač jei gaminsit iš citrinų sulčių, kaip kad šis manasis desertas.
Pirmiausiai pasiruošiam skystį. Išspaudžiam citrinas (naudotos 5).Jas praskiedžiam vandeniu (pagal skonį), įdedam daug cukraus (irgi pagal skonį, bet kiek, nežinau, nes įdėjus kokius 5 šaukštus, kliustelėjau gerokai neskaičiuodama iš dėžutės, o po to dar dėjau ir dėjau...).
Aš dažniausiai pasiruošiu ir atsimatuoju skystį, o cukrų sudedu po to... Tada, aišku, skysčio tampa gerokai daugiau (ypač jei tai citrinų sultys). Bet kažkaip išsisuku, dar pridedu iš akies truputį želatinos.Štai šitą skystį jau ir reikėtų matuoti, kad sužinotumėt, kiek reikia želatinos.
Atmatavusi želatiną (visuomet darau bent dvigubą porciją), pridedu kokį šaukštelį ir užpilu maždaug puse stiklinės virinto vandens, kad išbrinktų.Ant išbrinkusios želatinos (smulki išbrinksta labai greitai) užpilamas verdantis skystis. Maišoma, kol želatina ištirpsta (nekaitinama ir neverdama; šiuolaikinė želatina pakankamai smulki, o netyčia nusipirkus stambesnės, ją galima palikti desertams, kuriuose želatina tirpinama garuose). Paruoštas skystis nešamas į balkoną, nuosavą kiemą ar kitą šaltą vietą, kad atšaltų.Atšalęs ir pradėjęs tirštėti skystis plakamas mikseriu (skirtinga želė stingsta skirtingai, mano praktikoje pieno želė dar niekas neaplenkė). Susidariusios putos nuimamos nuo paviršiaus, dedamos į indą ir, jei įmanoma, dubuo statomas kur šalčiau. Taip išplakama visa želė, jos tūris padidėja dvigubai, o gal net ir trigubai. Jei indas stiklinis, patogu stebėti, ar želė nesisluoksniuoja. Tačiau jei taip atsitiko, vienintelis būdas - pradėti plakti ir dėlioti iš naujo. Šiaip sluoksniavimasis skoniui nekenkia. Tačiau citrininės želė ir plaktos citrininės želė skoniai skiriasi. Man skanesnė plakta...Skanaus :)

2 komentarai:

  1. Labai ačiū už receptą, esu valgius tokio gėrio, tik pagaminimo eigos nežinojau. Dabar išbandysiu gamybą pati.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Skanaus :) Artėja žiema, tad gamybos procesas paprastės: pakaks praverti langą ar orlaidę :)

    AtsakytiPanaikinti