2009 m. balandžio 27 d., pirmadienis

UFO... Labai, labai...

Seniai seniai, kokiais 1945-1950 m. mano močiutė pradėjo siuvinėti staltiesę. Išsiuvinėjo visus kraštus, vieną žiedą... Neaišku, ar mamos brolis jau buvo gimęs, ar dar ne. Bet netrukus gimė ir mano mama, tad močiutei nebeliko laiko siuvinėjimams, teko imtis siuvimo, galvoti, kuo šeimyną aprengti.
This is my grandmother's stitching, made at about 1945-1950.
Praėjo kiek laiko ir mano mama (tuo metu jinai mokėsi kokioje 5-7 klasėje). Ėmėsi siuvinėti tą pačią staltiesėlę. Bet jai kantrybės nepakako net visam vienam kampui, pora lapelių liko neišsiuvinėta...
This is my mother's stitching when she was about 12 years old (the same tablecloth).

Ką gi, dabar jau trečiajai kartai atėjo laikas imtis šio siuvinėjimo. Kyla klausimas: užbaigti? Ar palikti darbo ir ateities kartoms?
So now it is the time for the third generation to continue the same stitching. And maybe even to finish? Who knows...
Ta pati staltiesė, laukianti manęs...
The same tablecloth, waiting for me...

3 komentarai:

  1. Užbaigti, Agne, užbaigti :) Ir naudoti pagal paskirtį, gi labai gražu :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Pritariu Linai, kad reikia užbaigti. su tavo a tempaias čia vieni juokai! Labai gra=i bus staltiesė!

    AtsakytiPanaikinti
  3. Nea, užbaigti būtų neįdomu :) Juk tokia staltiesė - ir šeimyninė relikvija, ir šeimyninė tradicija! Gal geriau dar bent vienai kartai palikti nors šiek tiek darbelio - juk kaip nuostabu siuvinėt staltiesę, kurią lietė ir promočiutė, ir močiutė, ir mama!.. :)
    Aišku, staltiesė labai graži, ir gaila tokios nenaudot... bet vis tik... :)

    AtsakytiPanaikinti