2009 m. gruodžio 12 d., šeštadienis

Žaidimai

Esu labai neatspari įvairioms avantiūroms. To rezultatas - du swapai vienu metu. Gal ir nieko - daryti dovanas nepažįstamiems žmonėms yra įdomus iššūkis. Vakar gavau pirmąją dovaną. Beveik nuo pat pradžių iš žinučių SM forume supratau, kad man dovaną daro Lina. Tad vakar pavakarė buvo labai smagi. Važiuoju aš į biblioteką ir sulaukiu skambučio: "Fėja nori atiduoti dovaną". Susitarėm, kad susitiksim prie universiteto, nuėjom į kavinę ir... aš ilgokai jai trukdžiau grįžti prie audimo... Aišku, fotoaparato neturėjau, tad dovanų kalną nufotografavau jau pačios suvyniotą (niekaip nebūčiau sulaukusi, kol grįšiu namo, nebent būtų iškelta sąlygą, kad atidaryti galima per Kalėdas - švenčių būčiau sulaukusi). Taigi, dovanų kalnas atrodė štai taip:
Dar buvo ir laiškelis, bet jį pasilieku sau.
Pirmiausiai atrišau pačią ilgiausią dovaną. Ten radau labai gražią mozaikinę pakabą. Žiūriu į ją, suprantu, kad ji tvirta, bet vis atrodo, kad jinai turėtų būti trapi, neatlaikyti rūbų. Tikriausiai čia spalva tokį įspūdį daro. Bet aš kaip nors įsidrąsinsiu ir imsiu ją naudoti.
Kitoje dėžutėje radau neįtikinamą kamuolį, tikriausiai šilkverpio kokoną. Na, ne visai šilkverpio, avytės. Bet su sparneliais. O pats siūlas VELTAS. Dar vienas neįtikėtinas daiktas. Žiūriu, vartau, netikiu savo akimis ir net pirštais (paprastai siūlus aš uostau ir čiuopiu, akimis vien spalvą pasitikrinu). Tokių dar nebuvau mačiusi. Pagarba žmogui, sugebančiam net tokius darbus padaryti. Akivaizdžiai mane ištraukė blusinėtoja (na, jos audžiamas gobelenas, kurį ji parodė, tai irgi patvirtina).Po to dar radau japonišką šilkinį šalikėlį, dažytą šibori technika. Nežinau, kaip perteikti jo švelnumą, minkštumą, malonumą, šiltumą. Vakar kai grįžau namo, jau seniai buvo tamsu. Šiandien saulė švietė per trumpai, kad spėčiau nufotografuoti. Na, gal sulauksiu sniego, kad aplinkoje atsirastų daugiau spalvų, o ne vien pilkai pilkai pilka. Man šitas šalikėlis toks sugėręs į save visą augalų gyvybę, saulės šviesą. Tad tos saulės ir gamtos reikia ir nuotraukoms. Po švenčių, kai jau baigsiu visus skubius ir dar skubesnius darbus, keliausiu į gamtą spalvų ieškoti.
Dar du labai skaniai kvepiantys mediniai kamuoliukai. Jie buvo labai saugiai keliais sluoksniais įvynioti, tad išsaugojo kiekvienas savo kvapą. Dabar vienas apsigyveno tamsiam kambary (saugo vilnonius siūlus), kitas - rūbų spintoje (nuo kandžių drąsiai gina mezginius). Jau turiu keletą idėjų, ką iš jų gaminsiu, tad vieną dieną bus tęsinys.Ir dar desertas, kurį naminiai skėriai labai greitai sudorojo...Tiesa, dar buvo pokalbiai apie mozaiką, audimą, dažymą, siuvinėjimą, dekupažą, (ne)naudingas knygas apie rankdarbius...
Štai tokią nuostabią dovaną gavau. Lina, labai labai ačiū už dovanas, nuostabiai praleistą vakarą, pokalbius, ekskursiją į dirbtuves, šilumą, šypsenas...
O viena iš mano padarytų dovanų jau irgi pasiekė gavėją. Artimiausiomis dienomis įdėsiu ir savo darbų.

2 komentarai:

  1. Bučiukas nuo manęs ir daug šypsenos už tokį mielą dovanų priėmimą :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Fantastika... Ypač tas storutėlis mėlynas angelas, labai labai :)

    AtsakytiPanaikinti