2009 m. kovo 20 d., penktadienis

Dovana

Nesu atspari swapams. Tai akivaizdu, nes nesusilaikiau ir dar kartą sudalyvavau... Kuriam laikui jis bus paskutinis, nes turiu ir kitų darbų. Aišku, išsiųsdama dovaną, visai pamiršau ją nufotografuoti. Tada juk rupėjo išsiųsti. Bet gavėja jau nufotografavo, tad rodau, kokią dovaną padariau.

2009 m. kovo 19 d., ketvirtadienis

Negaliu nepasidalinti...

A Cross Stitch joke

A cross-stitcher was very naughty in this earthly life and didn't go to heaven. At the gates of Hades, she was met by the Devil. "Welcome," he said, smirking at her. "Let me show you around your eternal home."

The Devil led her to a large room that looked uncannily like a large needlework shop. The stitcher blinked her eyes, wondering if what she saw was an illusion. No, it was true. The most wonderful needlework shop she had ever seen was right before her. Still unbelieving, she asked, "Is this real?" "Of course," murmured the Evil One. "Reach out and touch it."

The stitcher was worried that she would be zapped by 1000 volts, but reached out anyway, unable to help herself. IT WAS REAL! "May I look around?" she asked excitedly, all the while thinking, This can't be Hell! This is too good! "Of course," said the Devil. "This is your eternal reward." The stitcher began to survey the particulars of her damnation. There was every chart ever published, including all the ones that were out of print in her lifetime and could never find. There was a full run of each needlework magazine, including all the old ones with the historical examples - and each issue was pristine. She continued to look with wonder. Every thread imaginable was there; silks, cottons, metallics, pearl cottons, over-dyeds, hand-dyeds, rayons and twisted-rayons (Yes, maybe I am in Hell, she thought when she saw those)

Her eyes lit up when she saw the piles and piles of fabrics. There were bolts and bolts of every colour and every type. An array of beautiful thimbles were hers for the choosing, as were scissors and clever needlework gadgets; all organized just as she would have done it on earth.

And there, beside her favourite earthly stitching chair, were all her unfinished projects!

Yes, she thought, you can take it with you. I have all the time I want now. I'm going to finish them at last.

The stitchers fingers were just itching to get going! She turned to Beelzebub and said, "THIS IS HEAVEN ! ! ! "

"No," he rejoined. "This is Hell.
DO YOU SEE ANY NEEDLES?"

Kriauklė

Na štai, mano kriauklė jau baigta. Šitos akimirkos ji laukė jau gerus pusantrų metų. Anot mano multiply puslapio, ji buvo siuvinėjama jau 2006 spalį (turėčiau susigėsti?)Kažkur dar guli ir ši puodynė. Taip saugiau padėta, kad šiandien neradau :D Bet tikriausiai siuvinėjimų dėžėje. O šį nuotrauka iš multiply.Savo eilės laukia dar trys šios serijos paveiksliukai. Kada nors išsiuvinėsiu. Jei tokiais tempais, kaip iki šiol, po dešimtmečio turėsiu visą rinkinį

2009 m. kovo 18 d., trečiadienis

Išskridę paukščiai į namus sugrįš pavasarį saulėtą...

Artėjant pavasariui į mano kambarį atskrido kelios gervės. Lauksiu jų ir daugiau (na, gal ne tūkstančio... nors jei kas garantuotų, kad noras nuo to tikrai išsipildys...). Nuo Kalėdų ant vidinio balkono lango buvo prisnigę šiaudinių snaigių. Bet dabar jos ištirpo, tai reikia nusipirkti valo ir galės gervės savo šokius pradėti balkone.

2009 m. kovo 17 d., antradienis

Kakavos?

Taip taip, ir vėl riešinės. Šį kartą - kakavos spalvos...

2009 m. kovo 16 d., pirmadienis

Atsiprašymas

Šį savaitgalį atsiprašiau dar vieno seniai seniai pradėto siuvinėjimo. Štai šio:Akivaizdu, kad liko labai nedaug, tad greitai ir užbaigsiu. O pragulėjo juk kelerius metus...

Estafetė

Prisijungiu ir aš prie šio žaidimo

5 dalykai, kuriuos matote sėdėdama prie stalo:
kompiuteris (o kaip kitaip), kaktusai ir bebaigiantis nužydėti amarilis ant palangės, knygos ir kopijos, Justiniškių panorama (beveik neužstojama daugiaaukščių), pieštukai, vąšeliai ir virbalai jau akivaizdžiai per mažame inde.
Kaip šukuojatės? Kadangi plaukai neklauso, dažniausiai pasiduodu, tik perbraukiu juos šukomis
Ką dabar dėvite? Džinsus ir golfą
Ką veikiate gyvenime? Mokausi visko ir visur...
Didžiausias iki šiol gyvenimo pasiekimas? Beveik išmokau galvoti apie save
Ką paskutinį apkabinote? Seniai matytą draugę.
Jūsų dabartinis pomėgis? Oi... Rankdarbiai, muzika, knygos...
Ką valgėte prieš užpildydama anketą? Šokoladą.
Paskutiniosios gautos trumposios žinutės tekstas? Priminimas, kad turiu pasiimti knygą.
Kokius tinklapius būtinai patikrinate, net trumpam prisijungus prie interneto?
Paštas.
Paskutinis pirkinys? Knyga, nėrimo siūlas ir kedai.
Ko dabar klausotės? Gręžiamos kaimynų buto sienos...
Apie ką galvojate prieš užmigdama? Nepamenu, dažniausiai nulūžtu ir taip.
Paskutinis įsigytas CD. Amarcord: Pierre de la Rue. Incessament
Ką dabar skaitote? Dr. Clarissa Pinkola Estes "Bėgančios su vilkais"
Jei galėtumėte groti bet kokiu muzikiniu instrumentu, išsirinktumėte...? vargonai
Bendra savijauta Jau greitai kelsiu sparnus... Kad ir trumpam, bet visvien smagu.
Ką dabar norėtumėte kam nors pasakyti? Pasiilgau...
Parašykite ką nors apie jus išrinkusį žmogų: Vaida, buvo visai smagu rašyti :) Ačiū
Kviečiu prisijungti prie estafetės... visus čia užsukančius

... ... ...

Dar viena riešinių pora - užsakymas.

2009 m. kovo 14 d., šeštadienis

Naujos riešinės

Riešinės, riešinės, riešinės... Dar viena pora, jau turinti savo šeimininkę. Man pačiai labai patiko šis derinys: blizgantys mėlyni karoliukai ant tamsiai mėlyno siūlo. Neįkyru, subtilu, elegantiška, jauku...

2009 m. kovo 13 d., penktadienis

Ko gero pirmasis...

... lietuviškas sampleris. Jau įrėmintas, sugrįžęs namo ir... neturintis savo vinies sienoje...

2009 m. kovo 6 d., penktadienis

Didėjantis desertas - plakta želė

Kalta, kalta ir dar kartą kalta: na, neprisiruošiau parašyti šio recepto. Tiesiog reikėjo išsamaus. Apie plaktą želė (kurią pamačiusios draugės įtarinėjo, kad ten ir grietinėlės, ir baltymų esama) galima rašyti labai trumpai: pasidarote želė, ją atvėsinate, pradėjusią stingti plakate mikseriu ir putas dedate į dubenį. Kaip nutaikyti, kad jau būtų tinkama plakti, o sudėjus nesisluoksniuotų, nežinau. Bandau iš akies. Lengviau gaminti žiemą, kai kiek paplakus galima dėti prie praverto lango. Nors vasarą galima kišti į šaldytuvą. Kada reiks pasidaryti ledukų ir plakti juose.
Bet šitoks paaiškinimas ne visiems tinka, nes kyla klausimas: o kaip pasigaminti želė? Aš tos rausvos ir žalsvos iš pokelių niekad nevalgau, o želatiną perku po kilogramą. Kažkada skaičiavom, ar šitaip pirkti pigiau. Sutaupyti tikrai nesutaupom, bet... Vieną kartą prieš šventes pritrūkom želatinos, tai kai atplėšinėjau kokį dešimtą ar penkioliktą mažą maišelį, pasakiau sau: daugiau niekada... Dabar visuomet prieš šventes važiuoju to puskilogramio į prieskonių parduotuvę.
Na, bet prie reikalo. Tad kaip pagaminti tą želė? Mūsų pagrindinis receptas: 3 šaukšteliai - 2 stiklinės. Tai reiškia, kad pusei litro skysčio reikia 3 arbatinių šaukštelių (su kaupu) želatinos.
Šį kartą rašysiu taip, kaip reikėtų daryti, kad nekartotumėt mano klaidų, ypač jei gaminsit iš citrinų sulčių, kaip kad šis manasis desertas.
Pirmiausiai pasiruošiam skystį. Išspaudžiam citrinas (naudotos 5).Jas praskiedžiam vandeniu (pagal skonį), įdedam daug cukraus (irgi pagal skonį, bet kiek, nežinau, nes įdėjus kokius 5 šaukštus, kliustelėjau gerokai neskaičiuodama iš dėžutės, o po to dar dėjau ir dėjau...).
Aš dažniausiai pasiruošiu ir atsimatuoju skystį, o cukrų sudedu po to... Tada, aišku, skysčio tampa gerokai daugiau (ypač jei tai citrinų sultys). Bet kažkaip išsisuku, dar pridedu iš akies truputį želatinos.Štai šitą skystį jau ir reikėtų matuoti, kad sužinotumėt, kiek reikia želatinos.
Atmatavusi želatiną (visuomet darau bent dvigubą porciją), pridedu kokį šaukštelį ir užpilu maždaug puse stiklinės virinto vandens, kad išbrinktų.Ant išbrinkusios želatinos (smulki išbrinksta labai greitai) užpilamas verdantis skystis. Maišoma, kol želatina ištirpsta (nekaitinama ir neverdama; šiuolaikinė želatina pakankamai smulki, o netyčia nusipirkus stambesnės, ją galima palikti desertams, kuriuose želatina tirpinama garuose). Paruoštas skystis nešamas į balkoną, nuosavą kiemą ar kitą šaltą vietą, kad atšaltų.Atšalęs ir pradėjęs tirštėti skystis plakamas mikseriu (skirtinga želė stingsta skirtingai, mano praktikoje pieno želė dar niekas neaplenkė). Susidariusios putos nuimamos nuo paviršiaus, dedamos į indą ir, jei įmanoma, dubuo statomas kur šalčiau. Taip išplakama visa želė, jos tūris padidėja dvigubai, o gal net ir trigubai. Jei indas stiklinis, patogu stebėti, ar želė nesisluoksniuoja. Tačiau jei taip atsitiko, vienintelis būdas - pradėti plakti ir dėlioti iš naujo. Šiaip sluoksniavimasis skoniui nekenkia. Tačiau citrininės želė ir plaktos citrininės želė skoniai skiriasi. Man skanesnė plakta...Skanaus :)

2009 m. kovo 5 d., ketvirtadienis

Temaris dovanų

Štai kokį grožį aš gavau nuo Jane. Na, gal kada nors ir aš išmoksiu ką nors panašaus nunarplioti, o kol kas gėriuosi šiuo...
Thank you, Jane, for a great temari :)

2009 m. kovo 3 d., antradienis

Parodomasis pavyzdys "Iš močiutės kraičio skrynios"

Štai mano sampleris ir baigtas. Ir vardą jau turi. Aišku, juokingiausia, kad pritrūko maždaug pusmetrio siūliuko (net ne visos gijos, o to vienintelio; teko eiti pirkti ir tikėtis, kad atspalvis sutaps - sutapo...). Smagu buvo su juo žaisti. Galvoje jau naujos idėjos kirba. Tad tęsinys tikrai bus. Tad štai ir jis, laukiantis, kol bus nuneštas įrėminti

2009 m. kovo 2 d., pirmadienis

Anonsas

BAIGIAU...
Beliko išplauti, išlyginti, nufotografuoti, įrėminti, dar kartą nufotografuoti ir pasikabinti... Bet vaizdai bus ryt...


Jei dar kas nesuprato, tai ryt neoficialiai bus pristatomas ko gero pirmasis lietuviškas sampleris. Oficialus pristatymas - jau įrėminus.