2009 m. rugsėjo 28 d., pirmadienis

Mainos rūbai mano knygų...

Prisipažinkit, kodėl man nesakėt, kad knygas perrenginėti taip paprasta? Kažkodėl įsivaizdavau, kad turėtų būti daug sudėtingiau. Bet kai prireikė dovanų, gana greitai dvi užrašų knygutės persirengė, pasipuošė naujais aprėdais ir iškeliavo į svečius. Dabar jau dar vienas nedidelis žmogutis užsimanė gražios knygutės. O po to gal ir sau pavyks pasidaryti... Kad tik nebūtų kaip su viena staltiesėle, kurių nunėriau jau tikrai daugiau nei 5 (tikiuosi, kad 10 dar neviršijau), bet sau taip ir neliko. O kiek kartų buvo kartota: šita jau man...

Beje, turiu klausimą: o pačiai susiūti knygutę yra taip paprasta, kaip ir ją aplenkti? Man jau kažkaip knieti imti atskirus lapus, adatą, tvirtą siūlą ir...


All the time I thought, that it is very difficult to make some new clothss for a notebook. And no one corrected this my believe. But I had to make two gifts and wanted to try something new. So here is the result. And now I am thinking: maybe book binding is not so difficult as I think about it...

2009 m. rugsėjo 21 d., pirmadienis

Kilimas

Nerodytų darbų aš turiu: ir pradėtų, ir pabaigtų... Tik paskutiniu metu vis pritrunka laisvos minutės juos sudėti į blogą. Kartais pasidaro gaila tų kelių minučių, nes jas galima kažkaip kitaip, naudingiau panaudoti. Taip nebelieka laiko ir skype paplepėti, ir čia ką nors parašyti. Bet kad puslapis visai nenumirtų, parodysiu, kokį rankdarbį "perpirkau". Deja, pirmoji jo darytoja pridarė klaidų. Tiksliau vieną, bet esminę. Ji pirmiausiai išsiuvinėjo kilimo kraštus ir jį apkirpo. O kadangi, kaip dažnai būna, piešinys buvo atspausdintas nelygiai, man tenka du kilimo kraštus ardyti. Vieną jau apsiuvau, bet kito apsiuvimui lieka labai mažai vietos (kiti kraštai dvigubi, o šitas - viengubas). Reiks susirasti kokią medžiagą ir ja apsiūti. Tada bus galima ir apsiuvinėti.
Šiaip narstyti labai patiko: darbas greitai didėja, rankos dirba automatiškai, visai nereikia galvoti. Tiesiog rišk ir džiaukis. Jau mąstau, kad gal prie kilimo reikėtų pagalvėlių. O gal sofos užtiesalo. O gal... ? Vienu žodžiu, jeigu prapulsiu ilgesniam laikui, žinokit, mane pagrobė pūkuotos mūzos.

I have many many UFOs. Well, they are not real UFOs, they are simply works in progress. One of them is here: my new try - carpet. I have got it started and with some mistakes. The first maker of this carpet cut it too much, so now it is a little bit too small to make it as it had to be. I'll have to think how to correct it. But I like the process and I thing, that few pillows on my sofa could look great...
P.S. Nuotraukoje nurišta maždaug ketvirtis kilimo.

2009 m. rugsėjo 18 d., penktadienis

Kepurės Afganistano vaikams

Lietuvos kariuomenė ir Caritas organizuoja akciją: numegzti 500 kepurių Afganistano vaikams. Na, aš tikrai nenumegsiu 40 kepurių, kaip viena pensininkė, kurią per kažkurią televiziją rodė. Bet kadangi visokių siūlų likučių yra, tai dvi numazgiau. Man laimė, kad siūlų bent truputį sumažėjo, o kažką dar ir sušildys. Deja, tik šiandien pasižiūrėjau nuotraukas (o kepurės jau gal prieš savaitę atiduotos) ir paaiškėjo, kad kokybė nelabai. Bet darbų neturiu, tai vaizdai tokie, kokie yra, geresnių nebebus. Būtų galima ir daugiau kepurių numegzti, bet akcija baigsis, o ką aš veiksiu su visomis numegztomis kepurėmis (siūlai mažiau vietos užima), pati tiek nesunešiosiu.

These two caps were knitted for Lithuanian Caritas. They are collecting them for the children of Afghanistan. I hope they will be warm enough for their cold winters. The patterns were created in the process of knitting. Nothing very difficult.

2009 m. rugsėjo 17 d., ketvirtadienis

Ačiū Kristinai

Jaučiuosi labai labai kalta, kad sėdėdama prie kompiuterio visą dieną neturiu laiko ką nors čia parašyti. O ypač kai gaunu štai tokių nuostabių dovanų:Na taip, čia tik dėžutė. Bet čia tik pradžia. Pravėrus dėžutę, kyšteli nosį kaspino kraštelis:O po to pasirodo ir pats pakabukas, pervertas vaivorykštės spalvų spindulio (kažkam pavyko sugauti saulę, tai dabar ir siunčia vis po spindulėlį, kad kitiems būtų šilčiau apsiniaukusiomis dienomis).O štai kaip nuostabiai spindi medis kitoje pakabuko pusėje.Ačiū, Kristina, neveltui vadiniesi magic, tavo darbai iš tiesų stebuklingi.

I have got a wonderful gift from Kristina. She is making many marvellous things. I do not know, where is the source of her inspiration, but I'd like to find it.

2009 m. rugsėjo 8 d., antradienis

Florencijos siuvinėjimas - bargello

Beatai, užsisakiusiai labai gražią schemą, prisireikė mono kanvos. Spėkit, kam jos dar prireikė. Žinoma, didžiajam drakonui. Bet gavus medžiagą, reikia ją išbandyti. O kadangi namuose jau seniai savo eilės laukė knyga apie Florencijos siuvinėjimą, tai buvo proga išbandyti. Ir ką: siuvinėjosi labai lengvai, labai greitai (na, apie DMC metaliką to nepasakysi, bet tai jau atskira istorija). Tiesa, kadangi medžiaga yra kieta, siūlas storas (siuvinėta visais 6 siūlais), tai baigusi darbą kelias dienas negalėjau nieko siuvinėti - skaudėjo nykštį (žinau, žinau, tik man ant kojos kaktusai krenta, kad paskiau pas chirurgus tenka važiuoti; tik man nuo siuvinėjimo pirštus pradeda skaudėti...). Bet tiesa tokia, kad po to jau ir tolkinistų herbas buvo baigtas, tad pirštas išgyveno. O aš jau planuoju antrą medį šitam į kompaniją. Tada ir rėmus bus galima eiti užsisakinėti. O prieš tai dar šitame darbe vieną mažytę klaidą ištaisyti, kurią pastebėjau praėjus kelioms dienoms po baigimo.
I had a possibillity to buy and to try stitching on mono canvas. I have got a book about bargello nearly a year ago. So it was a good chanse to try and to make something new. The result came very quickly, after few evenings (and I was stitching with DMC metalic almost half of the time).Here is the result (another tree is waiting to be stitched). There is one very small mistake, but I'll correct it before framing.

2009 m. rugsėjo 6 d., sekmadienis

Mokausi frivolite

Mano pirmasis jau kiek rodytinas frivolite...
Tatting. My very first try.

2009 m. rugsėjo 5 d., šeštadienis

Gondoro medis baigtas


Štai jis ir baigtas, Tiesa, niekaip nepavyko gražiai nufotografuoti. Nieko nepadarysi: dangus užsitraukė ir viskas. Dabar beliko smulkmena: susirasti ir nusipirkti tinkamos juodos vilnos. Visa kita bus vienas malonumas - pasiūti terbelę, padaryti iš siuvinėjimo aplikaciją ir ją prisiūti, nuvyti raištelius, jei jų reikės pasirinktam modeliui. Tiesa, pirmiausiai reiks parankioti internete pavyzdžių ir su broliu nutarti, kokia bus forma. Bet čia smulkmenos. Gal yra norinčių už mane pavažinėti po medžiagų parduotuves ir surasti kokybiškos nestoros, bet tvirtos juodos lygios vilnos?

The Gordon Tree for my brother is finished. The most difficult work has left - to find good black wool. The making of a bag will be a pleasure: to find some models that my brother could chose, to sew it, decorate with stitched blazon...But who will go to the shops to find that wool?