2010 m. kovo 13 d., šeštadienis

Apie mokėjimą siuvinėti...

Panašu, kad šiam įrašui atėjo laikas. Jau ne pirmą kartą kartoju, kad nemoku siuvinėti. O šiandien gavau klausimą, kodėl nemėgstu siuvinėjimo kryžiuku. Normali siuvinėtoja, pasižiūrėjusi į mano blogą, tikrai nesutiktų, kad aš nemoku siuvinėti. O ir blogas liudija, kad kryžiukas tikrai nėra toks nemėgstamas. Bet negi aš dėl to kalta? Ir teisintis čia nenoriu. Tiesiog reikia vieną kartą atsakyti į šiuos klausimus.
Tad pirmiausiai apie mokėjimą siuvinėti. Kaip man pasakojo, adatą su siūlu į rankas gavau, kai buvau maždaug trejų. Neseniai atradau kelis siuvinėjimus, kuriuos siuvinėjau, kai dar nėjau į mokyklą. Jei kada išdrįsiu, įdėsiu nuotraukas. Iš pradžių siuvinėjau netgi ne kryžiuku, o virvele, kryžiuką išmokau po kiek laiko. Bet vėliau atsirado gražių žurnalų (bent jau tuo metu jie atrodė labai gražūs), retkarčiais nusipirkdavau Anchor siūlą, kai senų rusiškų pritrūkdavo (aš dar pamenu, kuriam piešinuky buvo panaudotas tas pirmasis beprotiškai brangus siūlas, kainavęs 1,80, tik tai buvo kokiais 1994). Nusipirkdavau kokį siuvinėjimo žurnalą (namuose jų jau milžiniška krūva). Ir taip siuvinėjau kryžiuku: paprasta, nesudėtinga, gražus rezultatas. Nei piešti, nei spalvas atrinkinėti nereikia. Po to ir rinkinių namuose atsirado, originalių schemų. Įtariu, kad vien pradėtų siuvinėjimų gali būti apie 10, o kur dar nepradėti rinkiniai; iki pensijos pakaks.
Bet vieną dieną supratau, kad kryžiukas mane vis mažiau domina. Kūrybos čia nėra. Tobulėti irgi nėra kur. Reikia tik daug daug kantrybės. Tuomet jau ėmė juokinti forumuose atsirandantys siuvinėtojų aiškinimai apie didelį paveikslą išsiuvinėjusios profesionalumą. Maždaug tuo metu mano mama, prisižiūrėjusi siuvinėtų grožių Viktorijos ir Alberto muziejuje, man pasakė: nemoki tu siuvinėti, nemoki; gal pradėk mokytis. Tai aš ir mokausi. Na, maždaug taip siuvinėti norėčiau išmokti: žiūrėti čia. Gal kada net ir iki tokių darbų priaugsiu. Žinoma, tai nereiškia, kad aš nemoku siuvinėti kryžiuku. Moku ir kitokių dygsnių. Bet ši, kiek provokuojanti frazė reiškia tik viena: kokiais viduramžiais manęs net pameistre nepriimtų. O aš norėčiau. Taip kad tas mokėjimas susijęs su tuo, kokius uždavinius sau keli, kokiais darbais nori sekti, su kuo save lygini. Tad aš siuvinėti dar tik pradedu mokytis.
O dabar dėl to kryžiuko: nepasakyčiau, kad jis man taip ir nepatinka, bet jau kiek pabodo. Tiesiog aš jo nebesuabsoliutinu, noriu išbandyti kitokius siuvinėjimo būdus. O nauji darbai kryžiuku manęs bent jau artimiausią dešimtmetį tikrai nedomins: reikia baigti senus. O jeigu dar visus rinkinius pradėčiau ir užbaigčiau (vien bazilika ko verta, dešimtmečiui jos pakaks).
Tai tiek apie nemokėjimą siuvinėti. O ryt arba poryt jau turėčiau įdėti baigtų vilkų nuotrauką. Tada ateis eilė lygiajam siuvinėjimui ir hardangeriui. O kad pradėti darbai judėtų, kryžiukui bus skiriamas mažiausiai vienas, o daugiausiai - du vakarai per savaitę. Būtinai. Kitaip jie gali gulėti labai ilgai.

5 komentarai:

  1. Na, tai iš karto nuo antrosios nuorodos pradėk. Viskam išmokt laiko per mažai; taip ir tenka nuo sudėtingiausių ir gražiausių pradėt mokintis :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Kažin, ir kodėl manęs šis komentaras nenustebino :D Bet juk gražių yra ir paprastesnių darbų. Dar nesugalvojau, ką su tokiu daryčiau, tai jis kuriam laikui atidėtas.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Noreciau nesutikti su teiginiu, kad siuvinejime kryzeliu nera kur tobuleti :) O jei imi tik pacia schema be rakto ir tai matai, ka ten prideti ar nuimti, o jei kuri pati, o jei be kryzelio yra ir kazkas kitas, kaip tada ?

    p.s. bet tikrai nenoriu gincytis :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Giedre, čia jau požiūris į kryžiuką. Aš gal iš jo išaugu, kaip išaugau iš tam tikrų knygų, tam tikros muzikos ir pan. Tiesiog įtariu, kad beveik 99 procentai visų Lietuvos siuvinėtojų siuvinėja kryžiuku. Iš jų 99 proc. daugiausiai konvertuoja spalvas pagal lenteles internete ar pakeičia kokią spalvą, kurios siūlo negavo ar jo nebegamina. Iš to likusio vieno procento didžioji dalis schemas kuria programomis. Nieko nesakau, programomis kurti irgi reikia pasėdėti, spalvas paderinti. O ir kiekvieną paveikslą išsiuvinėti reikia daug kantrybės, darbo. Daugumai to pakanka ir tai yra šaunu. Nesakau, kad tai blogiau ar tai geriau. Tiesiog taip yra. O kadangi manęs ne kartą klausė, kodėl aš paskutiniu metu daugiau domiuosi kitais siuvinėjimo būdais, tai čia ir buvo atsakymas.
    Kada nors nufotografuosiu pradėtu ir dar laukiančius pradžios darbus, kuriuos reikia siuvinėti kryžiuku. Paaiškės, kad su juo dar ilgai neatsisveikinsiu, tik gerokai apmažinsiu.

    AtsakytiPanaikinti
  5. O jei tai ne poziuris, o pomegis ? Na, kaip kokio patiekalo ar tos pacios muzikos ? rba dar mintis, rasai apie konvertacija kaip apie iseiti, neturint siulo, o jei siuvinet pagal duota rakta tiesiog neidomu ir nera jokio issukio ?

    p.s. idomu su tavim diskutuot :)

    AtsakytiPanaikinti