2010 m. kovo 19 d., penktadienis

Beveik reikalingas...

Gerai jau, įtikinot, reikalingas man tas rankšluostukas. Tiesa, Velykoms tai aš noriu balto, plonesniais siūlais apnerto. O šitą kam nors panaudosiu. Labai jisai derėtų kokioje nors sodyboje, prie mūrinės krosnies pakabintas. Bet kai tokios neturiu, bus sėkmingai "sunaudotas" ir standartiniame bute.
Pirmiausiai papasakosiu, kaip rinkausi, kokiais raštais siuvinėti. Išsitraukiau krūvelę knygų, kuriose potencialiai galėjo būti ko nors naudingo. Na, nedidelė ji tokia, tik tie tų knygų buvo:Kelios buvo atmestos iš karto. Pirmiausiai lietuviška (ne visai lietuviška, verstinė) siuvinėjimo enciklopedija.Pirkau ją vien dėl to, kad turėčiau ir lietuviškai išleistą knygą. Nors jau pervertusi knygyne mačiau, kad nieko gero joje nėra, bet dar tikėjausi. Užtat radau smagių perliukų; akivaizdu, kad tiek vertėjai, tiek redaktoriai menkai gaudosi siuvinėjime. Bet grįžtant prie knygos: peltakiui joje skirti du lapai, bet vertingiausias dalykas - joje esantis gražus pavyzdėlis, kurio dygsnius, laimei, turiu kitose knygose. Ten esama gražių ornamentų. Visa kita - nieko ypatinga.Tad keliaujam prie kitos knygos (tiksliau, iš karto dviejų).Abi jos specializuotos, skirtos būtent mane šiuo metu dominančiam siuvinėjimui. Pirmąją, lenkišką, Beata parvežė dovanų. Ji yra labai graži, yra įdomių ir net naujų idėjų, bet šį kartą ji man netiko. O rusiškoje darbai gražūs, nuotraukų daug, bet irgi nieko ypatinga. Ji dedama prie tų, kuriomis bus naudojamasi siuvinėjant.
Toliau ateina eilė rusiškai siuvinėjimo enciklopedijai. Stora, rimta knyga, jei prireiktų, tiktų ir kokią rišamą knygutę ar vaflinį tortą paslėgti.Tik peltakiavimo čia ne tiek daug, jis suplaktas su hardangeriu. Visgi šią knygą irgi paliekam, gal prireiks. Nors galvoje jau ima skambėti pavojaus varpai: negi visose knygose tik tiek? Baisu, kad gali tekti gerokai pavargti, kol susirinksiu tuos kelis raštus savo rankšluosčiams.
Dabar eilė jau lietuviškai knygai. Ir net ne pačiai naujausiai. Z. Morkūnaitės parengta, 1994 m. išleista. Popierius tikrai neprilygsta šiuolaikinėms knygoms, nuotraukos irgi. Bet lendu į vidų ir žiūriu, kur gi tie manieji peltakiai. Valio, man jau ima patikti. Aišku, čia peltakiais ir hardangeris vadinamas, bet nieko. Kiekvienas peltakiavimo būdas čia turi savo pavadinimą ir tų būdų ne tiek jau mažai. Kai kur gal trūksta aiškumo, ne visur gerai matosi atlikimas. Bet prieš tai atsirinktos knygos atidedamos šalin (rusiška enciklopedija dar neužverčiama, gal prireiks). Dabar garbingoje vietoje paguldoma ši knyga, ja tikrai naudosiuos.
Liko dar pora knygų, kurias kažkada nusipirkau antikvariniame knygyne. 1959 m. išleisti O. Klikūnaitės "Rankdarbiai" ir 1963 m. "Baltasis ir spalvotas siuvinėjimas". Abi jos panašios. Lietuviškoje labai neblogi aprašymai, aiškios nuotraukos, esama piešinių.Rusiškoje vien iš nuotraukų viskas aišku.Nejučiom kyla klausimas: po galais, tai kam leisti storas, spalvotas, brangias knygas, jei nuo to aiškumo tik mažiau. Galėtų kas nors perleisti kokią seną gerą siuvinėjimo enciklopediją (arba parengti naują, sekdamas senųjų dvasia). Gerai, kad dar neepradėjau knisti aplankų ieškodama, kur sukrautos mano spausdintos XIX a. siuvinėjimo knygos (čia turėtų būti ilga padėka google, kad jas suskaitmenino). Bet pradžiai pakako ir XX a. vidurio leidinių. Kada nors ir lapus susirasiu.
O štai ir pats šios odisėjos kaltininkas - beveik nereikalingas rankšluostis. Bet gal ir smagu su tokiu dulkes šluostyti nuo kokios knygų lentynos?Naujausia idėja: mūsų sodybos verandai labai patiktų peltakiuotos užuolaidėlės, kad pietvakarių saulė vidurvasary taip nekaitintų. Peltakiavimo raštų dar daug neišbandyta...

P. S. Kadangi sulaukiau klausimų, kaip apnėriau šiuos rankšluosčius, artimiausiu metu (na, po savaitės kitos) įdėsiu aprašymą, kaip aš juos apnėriau, kaip apsiuvau.

P. P. S. Minėjau, kad "Mezgimo zonoje" nusipirkau melanžinių nėrimo siūlų kiaušiniams. Žaliai kiaušinis jau "nudažytas". O raudonai geltonu siūlu "dažomas" kiaušinis bus fotografuojamas ir dar šią savaitę įdėsiu aprašymą, kaip aš juos apneriu.


2 komentarai:

  1. Sena tiesa: geriausios senos knygos. O margučiai labai gražūs nusimato, aš su jais jau pernai eksperimentuot pradėjau :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Tikrai labai geros senosios rankdarbių knygos, jose viskas labai aišku ir paprasta. Pasižiūri į paveiksliuką ir siuvi, net skaityti nereikia. Gaila, kad aš šios lietuviškos knygos neturiu, labai norėčiau

    AtsakytiPanaikinti