2010 m. kovo 5 d., penktadienis

Vilkai

Nieko naujo aš nepasakysiu. Kankinu vilkus. Reikia juos vieną kartą užbaigti. Dėl šios priežasties kiti darbai daromi priešokiais, pagrindinis dėmesys ir rankdarbiams po kitų darbų liekančio laiko didžioji dalis - jiems. Ir netgi rezultatai matosi (čia aš taip juokauju: neįtikėtina, bet likęs išsiuvinėti plotas mažėja). Panašiai man ir su ikona buvo. Pirmąjį ketvirtį siuvinėjau labai ilgai. Po to vieną savaitę labai daug žiūrėjau televizorių (tuo metu ten buvo ką žiūrėti, kartais pasitaiko), buvo apėmusi tokia keista nuotaika, kad ikona jai geriausiai tiko, tad gerokai pasistūmėjau. Pamenu, po to Beata pasakė: imu tikėti, kad net ir pabaigtą pamatysiu. O kai išsiuvinėjau veidą, tada jis, visą laiką į mane žiūrėdamas, privertė ir visą siuvinėjimą užbaigti. Kai jau liko labai labai nebedaug, nebegalėjau palikti. Atrodė: va, tuoj tuoj baigsiu ir eisiu kitus darbus daryti. Tik tas tuoj užtruko kelias dienas. Panašu, kad ir vilkams tas pats gresia.
Tad šiuo metu rezultatai tokie (gerai jau, čia sekmadienį vakare fotografuota, dabar jau kiek daugiau turiu).Bet tas "tuoj, tuoj", kuris kažkodėl juda daug lėčiau, nei aš norėčiau.

1 komentaras:

  1. Bet tai neįsivaizduoju, man tai reikėtų visų metu, kad tokį darbą padaryčiau.

    AtsakytiPanaikinti