2010 m. balandžio 30 d., penktadienis

Siuvinėjimai kitaip

Siuvinėtus automobilius, kastuvus bei laistytuvus jau matėme. Jei pro jūsų akis prasprūdo, galite pasižiūrėti štai čia. Smagu, kai kažką įdomaus sugalvoja ir mūsų menininkai. Gal ir patiktų man koks nors siuvinėtas automobilis (pirmiausiai, aišku, reikia išmokti vairuoti; pažanga, kad nusprendžiau, jog vairuoti visgi aš noriu - pagaliau...). Tik įtariu, kad jis labai rūdytų. Arba reikėtų surinkti automobilį pagal specialų užsakymą. O tam man jau būtų gaila pinigų. Geriau kokie prabangūs auksiniai siūlai. Automobilis turi nuvežti iš taško A į tašką B, dar gerai būtų ekonomiškas ir erdvesnis, kad kojos patogiai tilptų (ir kodėl vairuoti moko tokiuose mažuose automobiliukuose, jie gi japonų, kiniečių ūgiui pritaikyti; negi ir dvimetriniai krepšininkai tokiuose mokosi?). O jo spalva, įvairiausi pagražinimai ir kitos pinigų reikalaujančios važiavimo nekeičiančios detalės man visai nereikalingos.
Vakar internete radau dar vieną gražų daiktą. Tiksliau, net kelis.Jeigu jūs įsivaizduojate, kad šios šviežios, puikiai atrodančios daržovės bus labai skanios, pagalvokite dar kartą. Be abejo, jos tikrai labai skaniai atrodo. Tad siūlau užsukti į šį blogą ir apžiūrėti iš arčiau. Mano akys vis dar sako, kad jos tikros. Net ir žiūrint į padidintas nuotraukas, kuriose matosi, kad tai - siuvinėti darbai. Žaviuosi kūrėjų meistriškumu ir labai norėčiau šiuos grožius pamatyti gyvai. Galėtų būti puiki daržovių parduotuvės (jeigu pas mus tokių būtų) vitrinos dekoracija. Atrodo daug geriau už plastmasines, o dulkes būtų galima greitai nuvalyti skalbimo mašinoje. Taip paprasta, reikia tik medžiagų, siūlų, siuvimo mašinos ir... fantazijos bei meistriškumo...

2010 m. balandžio 27 d., antradienis

Apnerti kiaušiniai

Gėda, baisiai baisiai gėda, kad taip ilgai neprisiruošiau parašyti šį tekstą, nors nuotraukos buvo padarytos dar besiruošiant Velykoms. Bet kadangi jos bus ir po metų, o ratus reikia ruošti, kaip žinia, žiemą, tai vasarą pasiruošusios Kalėdoms, rudens pabaigoje galėsim imtis velykinių puošmenų (būtų nelabai korektiška, jei šiuos žodžius primintumėte kokį lapkritį ar gruodį, kai aš sakyčiau, kad pusės kalėdinių idėjų nebespėsiu įgyvendinti...).
Taigi apnertiems kiaušiniams reikės: kiaušinio (o kaip be jo), nėrimo siūlų (tiks ir siuvimo, jei turite pakankamai kantrybės blusinėti, mezgimo, jei norite šilto vilnonio kiaušinio, siuvinėjimo, ypač gražiai atrodytų sukti siūlai - pearl cotton, ar bet kokio kitokio pakankamai plono ir lankstaus daikto, galinčio atlikti siūlų funkciją). Šiuo atveju naudoti internetinėje parduotuvėje http://www.rankdarbiai.com/ pirkti kiaušiniai (jų dabar nėra, bet jei prireiktų ir imtumėte teirautis, manau, savininkės užsakytų), "Mezgimo zonoje" rasti nėrimo siūlai (pamačius juos, kažkur dingo mano apsisprendimas nepirkti naujų siūlų, nes jų ir taip yra pakankamai) bei vąšelis (tą jau namie turėjau, lyg 1,5 numeris buvo).Labai prašau nesitikėti aiškios schemos. Ji tiesiog neįmanoma. Dar kai paišiau kalėdinių bumbulų apnėrimo schemas žurnalui juokavau, kad reikia linkėti, jog žmonėms pasisektų pagal jas apnerti. Mano vienintelis bandymas apnerti pagal schemą baigėsi visiška nesėkme. Juk tai priklauso nuo siūlų storio, vąšelio dydžio, nėrimo tankumo, įgūdžių ir nėrimo lygumo. Bet apnerti kiaušinius labai paprasta - tereikia mokėti nerti žemus stulpelius, na, dar pynelės kilpą. Pradedu nerti visuomet nuo dviejų pynelės kilpų. Į pirmąją įneriu 6 žemus stulpelius, bet jų nesujungiu. Toliau bus neriama ratu, kad nesimatytų eilių sujungimo. Į kiekvieną iš įnertų žemų stulpelių įneriu po 2 žemus stulpelius. Teoriškai raštas galėtų atrodyti daugmaž taip:
nuneriamos 2 pynelės kilpos;
1 eilė: 6 žemi stulpeliai į pirmąją pynelės kilpą;
2 eilė: 2 žemi stulpeliai į kiekvieną prieš tai buvusios eilės žemą stulpelį
3 eilė: 2 žemi stulpeliai į prieš tai buvusios eilės žemą stulpelį, žemas stulpelis į prieš tai buvusios eilės žemą stulpelį (kartojam 6 kartus)
4 eilė: 2 žemi stulpeliai į prieš tai buvusios eilės žemą stulpelį, 2 žemi stulpeliai į prieš tai buvusios eilės 2 žemus stulpelius (kartojam 6 kartus)
Ir toliau taip platinam 6 kartus kiekvienoje eilėje, kol nuneriam reikiamo pločio pagrindą.
Bet čia teorija. O iš tiesų reikia žiūrėti į patį nėrinį ir platinti, kad nusinertų vos vos besiriečiantis apskritimas (tarp žemų stulpelių paslepiam ir likusį siūlų galą).

Nerdamos apskritimą vis pamatuojam, ar jis artėja prie kiaušinio skersmens. Nėra tiek svarbu, ar tas apskritimas bus kiek per mažas (pridėsim papildomų stulpelių vėliau), ar kiek per didelis (galėsim susiaurinti). Šis nėrinys tuo ir geras, kad nesunku neriant pataisyti, nereikia ardyti. Kai uždėtas ant kiaušinio galo nėrinys yra panašaus skersmens, kaip ir kiaušinis, papildomų stulpelių nebepridedam, neriam tiesiai. Nerdamos vis pamatuojam ir žiūrim, kada kiaušinis ima siaurėti. Jeigu nėrinys siaurokas, teks nerti daugiau eilių, nes jis pasitemps į plotį. Jei platesnis - mažiau, nes siaurinamas nėrinys aptemps kiaušinį, stulpeliai pasitemps į ilgį. Štai taip atrodė mano kiaušinis, kai aš pradėjau nėrinį siaurinti. O štai nėrinio siaurinimo schemos net ir teoriškai negalėčiau užrašyti. Kartais pradedu siaurinti anksčiau, tada tarp suneriamų stulpelių išneriu ir po 12-14 žemų stulpelių. O kartais, jei nėrinys platesnis ir siaurinti būnu pradėjusi vėlokai, tai tenka daryti staigiau. Visgi, kaip jau sakiau, siūlas pasiduoda ir ištemptas nėrinys apgaubia kiaušinį. Tada belieka užsiūti ir pagrindinis darbas būna baigtas. Vienspalviais siūlais "nudažytų" kiaušinių tuomet dar laukia dekoravimas. O melanžiniai ir taip būna gražūs.
O dabar juokingiausia dalis: paaiškėjo, kad šio kiaušinio pilnai apnerto nenufotografavau. O jis jau padovanotas... Tad nuotrauka bus tik žaliais "Rosario" siūlais apnerto kiaušinio. Raudonai geltoną parodysiu kitąmet, kai vėl jų apnersiu (eilinį kartą batsiuvys be batų...).

P.S. Dabar intensyviai užsiimu darbais, kurių negaliu rodyti, nes jie bus kažkam dovanos, o tie kažkas gali užsukti čia ir pamatyti tai, ko neturėtų. Tačiau važiuodama traukiniu ar laisvą minutę, kai neapsimoka traukti didelių darbų, mezgu kojines. Tad artimiausiu metu parodysiu keletą porų. Kaip smagu megzti Sonatos padovanotais beržiniais virbalais. Jaučiuosi užkrėsta dar viena sunkiai pagydoma liga. O ir tas gydymas toks savotiškas: vieną ligą išgydo tik kita, dažnai dar sunkesnė...

2010 m. balandžio 12 d., pirmadienis

Adatinė

Turėjau užsakymą: išsiuvinėti ką nors gražaus (anot užsakovės, patinka viskas, ką darau), kokį nors biskorniuką. O toliau jau daryk ką nori. Blogai, kai viskas patinka. Teko gerokai pasukti galvą, kas tai bus. Bet pavasaris daro savo, tad išsirinkau Atalie gėlytes. Labai mielas žaisliukas, turiu idėją kada nors sau mažytę žvakidė pasidaryti su šiuo raštu.

2010 m. balandžio 11 d., sekmadienis

[*]


Wieczny odpoczynek racz im dać Panie...

2010 m. balandžio 3 d., šeštadienis

Resurrexit!


Džiugių šventų Velykų Jums ir Jūsų artimiesiems!