2010 m. gegužės 25 d., antradienis

Susigėdau...

Tikiuosi, kad šis eilėraštis ne apie jus, bet jis tikrai tiktų ne vienai siuvinėtojai, mezgėjai, nėrėjai ir pan. Mano namiškiai jau prieš kokius 15 metų žinojo, kad kambary vieną stalą reikia apeiti labai ratu, nes dukra ir sesuo (supraskite, aš) ant jo yra išsirūšiavusi ir sudėliojusi gal kokių 10 spalvų mezgimo siūlų kamuolius ir kamuoliukus, kurių negalima sumaišyti. Ir tai trūko kelias savaites, bet mano spalvos nebuvo sumaišytos.
Tad šta ir žavusis kūrinys, rastas
gražiame itališkame bloge. Jeigu gerai supratau, sukurtas 1852 metais. Niekas nuo tada nepasikeitė...


The Husband's Complaint

I hate the name of German wool, in all its colours bright;
Of chairs and stools in fancy work, I hate the very sight;
The shawls and slippers that I’ve seen, the ottomans and bags
Sooner than wear a stitch on me, I’d walk the streets in rags.

I’ve heard of wives too musical, - too talkative – too quiet,
Of scolding and gaming wives and those too fond of riot;
But yet of all the errors known, which to the women fall;
For ever doing fancy work, I think exceeds them all.

The other day when I went home not dinner was for me,
I asked my wife the reason, she answered, “one, two, three,”
I told her I was hungry and stamped upon the floor
She never even looked at me, but murmured “one green more.”

Of course she made me angry, - but she didn’t care for that,
And chatters while I talk to her “A white and then a black.
Seven greens and then a purple, - just hold your tongue my dear,
You really do annoy me so, I’ve made a wrong stitch here.”

And as for conversation with the eternal frame,
I speak to her of fifty things – she answers just the same!
‘Tis “yes my love, five red and then a black, I quite agree with you,
I’ve done this wrong, seven, eight, nine, ten, and orange then a blue.”

If any lady comes to tea, her bag is first surveyed,
And if the pattern please her, a copy there is made.
She stares too at the gentleman, and when I ask her why,
‘Tis “Oh my love, the pattern of his waistcoat struck my eye.”

And if to walk I am inclined (‘Tis seldom I go out)
At every worsted shop she sees Oh how she stares about
And there ‘tis “Oh! I must go in that pattern is so rare,
That group of flowers is just the thing I wanted for my chair.”

Besides the things she makes are such touch-me-not affairs,
I dare not even use a screen – a stool – and as for chairs!
‘Twas only yesterday I put my youngest boy on one
And until then I never knew my wife had such a tongue.

Alas for my dear little ones, they dare not move or speak:
‘Tis, “Tom be quiet, put down that bag, Harriet, where’s your feet?
Maria standing on that stool – it was not made for use,
Be silent all – three green, one red and then a puce.”

Ah! The misery of a working wife with fancy work run wild,
And hands that never aught else for husband or for child;
Our clothes are rent and minus strings, my house is in disorder,
And all because my lady wife has taken to embroider.

I’ll put my children out to school, I’ll go across the seas
My wife’s so full of fancy work, I’m sure she won’t miss me;
E’ven while I write she still keeps on her one, two, three and four,
‘Tis past all bearing, on my word, I’ll not endure it more.


Įtariu, čia kalbama apie Berlino siuvinėjimą (Berlin embroidery).

2010 m. gegužės 24 d., pirmadienis

Dovanėlė naujagimiui

Aidas - pirmasis naujausios mūsų giminės kartos atstovas. Jo gimimo dovanėlė tėveliams (o kartu ir įpareigojimas) - albumas: perrengtas, suasmenintas. Tikiuosi, jis bus pilnas nuotraukų, užrašų ir palinkėjimų pirmagimiui bei apie jį. Gal ir Aidui vieną dieną nepasirodys šis albumas per daug vaikiškas, neįdomus...

2010 m. gegužės 23 d., sekmadienis

Ko mokytis?

Aš taip ir žinojau. Jei jau mokytis, tai mokytis. "Stitching with a Shimmy" bloge radau nuorodą į labai smagų testą. Jo klausimas: kokį siuvinėjimo būdą turėčiau mokytis. Pabandykit ir jūs išspręsti štai čia. O štai ir mano rezultatas:

What Embroidery Style Should I Learn?
Your Result: Crewel

resultCrewel is a historic embroidery style that is worked in wool threads, usually on linen, either a plain weave or twill. It has a soft look, but is very sturdy and has often been used for hangings and furniture upholstery, as well as pillows and on clothing. It had a resurgence in popularity in the 70s, when orange and olive green owls were all the rage to stitch.

"Freestyle" embroidery
Needlepoint
Counted Cross Stitch
What Embroidery Style Should I Learn?
Quiz Created on GoToQuiz


Ir man jis visai patinka

2010 m. gegužės 18 d., antradienis

Po atostogų...

Šios trumputės atostogos buvo visai smagios: siuvinėjam, siuvinėjam, siuvinėjam, tada nuskrendam į Londoną, užsukam į Viktorijos ir Alberto muziejų (V&A), sudalyvaujam vestuvėse (čia padovanojam tai, ką taip intensyviai siuvinėjom), o po to vėl į darbą. Po tokių atostogų visai praverstų poilsis, nes miegui laiko neliko. Užtat V&A aplankiau nuostabią skiautinių nuo 1700 iki 2010 parodą. Jeigu tik ten būsit, būtinai užsukit. Senieji skiautiniai tikrai nuostabūs. Aišku, šiuolaikiniai man tradiciškai pasirodė per daug konceptualūs. Bet juk ne jais ir ėjau gerėtis. Ir katalogą muziejus puikų ir labai išsamų išleido. Vienu žodžiu, penktadienis buvo labai tūriningas. O dar paslankiojau po tekstilės ekspoziciją, kad įsitikinčiau, jog siuvinėti dar neišmokau...
Bet grįžkim prie dovanos. Beata, labai prašau, nemušk manęs. Aš tikrai neturėjau laiko nufotografuoti siuvinėjamą staltiesę. Ir neradau tam laiko ją išlyginusi. Skubėjau. Tad nuotraukos - jau sulankstytos dovanos. Prieš pat vyniojant. Visas komplektas su atviruku:Staltiesė su servetėlėmis:Servetėlės:Ir staltiesės kampas:
P.S. Visos staltiesės nuotraukų reiks prašyti draugės, kai ji sugrįš iš medaus mėnesio.

2010 m. gegužės 11 d., antradienis

Būsimas rankinukas

Ar jūs kada fotografavote šilką, siuvinėtą įvairiais blizgučiais? Jei taip, pasidalinkit patirtimi, kaip jį nufotografuoti. Kaip juodą audinį padaryti juodu, o ne pilku. Vienu žodžiu, šiandien įvyko net kelios fotosesijos, kol buvo padarytos kelios pusėtinos nuotraukos, kurias dar patobulinau programomis. Siuvinėti buvo tikrai paprasčiau. Ir pradėta siuvinėti ne taip jau seniai - vakar vakare...
Visa istorija prasidėjo, kai sugalvojau, kad reikia man naujo rankinuko. Ir ne bet kokio, o siuvinėto. Taip namuose atsirado gero ir labai nepigaus šilko gabalas; bet koks gi netinka, net ir eksperimentams. Pradėjusi ruošti medžiagą supratau, kad būtų buvę protingiau pirmiausiai pabandyti pažaisti su prastesniu (bet tokio namuose nebuvo). Dar prieš siuvinėdama ant šilko klijavau klijinį audinį. Lyginau ir drebėjau: šilkui skirtas lygintuvo režimas akivaizdžiau per silpnas, audiniai net negalvoja sulipti. Teko po truputį kelti temperatūrą ir eksperimentuoti audinio kampe. Ir drebėti, kad šilko "nesulyginčiau". Visgi pavyko (kitaip šio įrašo ir nebūtų, o aš sukčiau galvą, ką daryti).
Siuvinėjimo piešinį pasiėmiau iš 64 "Inspirations" žurnalo numerio. Tiesa, ten ant mėlyno audinio buvo siuvinėta melsvai balkšvais siūlais ir karoliukais. Ir karoliukų ten buvo daugiau skirtingų rūšių. Bet maždaug 20 valandą tenka suktis su tuo, ką randi namuose. Nenueisi ir nenusipirksi ypatingesnių karoliukų, žvynelių ir pan. Žemai lenkiuosi "Madeirai", jų metalikai mane sužavėjo. Net ir karoliukus prisiuvinėjau ne su nematomu, bet su metaliniu siūlu. Teoriškai galėjau naudoti prabangius karoliukus, dengtus auksu, bronza, platina. Turiu ir tokių gėrių. Bet tada siūlo būtų norėjęsi prabangesnio, o jo Lietuvoje gi nerasi, bet kelias valandas iš užsienio neatsisiųsi. Vienu žodžiu, kai jau kažko neturi, tai nieko nepaveiksi; arba turi atsargų namuose, arba neturi, vistiek sukiesi su tuo, ką prikaupei). Akivaizdu, kad žiurkėno sindromas yra gerai. Svarbiausia, kad rankenas jau iš seniau turėjau.
Tad štai ir jis: šimtaprocentinis juodas šilkas, "Madeiros" šilkinis ir metalizuoti siūlai, kažkokie nekilmingi (berods kinietiški, nes labai jau nevienodo dydžio) karoliukai. Beje, apie karoliukus: šį kartą net džiaugiausi, kad jie nevinodo dydžio - buvo galima paderinti, kur dėti didesnį, o kur mažesnį.
Visas siuvinėjimas:Ir kelios detalės:Piešinį bandžiau perkelti naudodamasi sena geltona kalke. Tragedija... Tušinukas visai nesimato. Pieštukas - vos vos, audinį pasukus reikiamu kampu, o jis būtinai pats nepatogiausias siuvinėti. Šiaip taip persikėlusi piešinį, jį apvedžiojau baltu siuvėjo pieštuku. Po to dar kartą. Ir dar kartą. Ir dar... Rezultatas - plauti nereikėjo, pieštuko žymių nerasta... Įdomu, čia tokia šilko savybė? Šiandien rankinuko audinys keliaus pas siuvėją, tai paklausiu, kuo geriau būtų ant jo piešti, kuo ji naudotųsi.
Ir dar: siuvinėti auksu man visai patiko. Šiam rankinukui sunaudota tik pusė turimo audinio. Tad tikrai bus dar vienas. Kiek kitoks, nes rankenų negaus. Be to, bus siuvinėtas margais šilkais lygiuoju siuvinėjimu bei dekoruotas auksu. Galvoje vaizdinys jau yra, modelis sugalvotas. Beliko smulkmenos: nusipiešti patį ornamentą, išsiuvinėti ir pasiūti (o gal vėl nunešti siuvėjai). Ir pora sudėtingesnių darbų: priklijuoti klijinį audinį prie šilko bei perkelti ant jo piešinį. Bet vieną kartą pavyko, pavyks ir antrą.