2010 m. rugsėjo 30 d., ketvirtadienis

Dar kartą vilkai

Šiandien prisiminiau, kad turiu labai labai atsiprašyti savo vilkų. Jie buvo įrėminti motinos dienai. Sutikit, praėjo gerokai laiko, kol prisiruošiau juos nufotografuoti. Pradinė mintis: rėmas bus labai paprastas. Gal koks platus medinis. Gal net visai be pasporto. Tai čia aš taip galvojau. O vilkų pasitarimas man pareiškė: pasportai bus, ir ne vienas, o du... Teko klausyti. Nepastūgausi gi prieš tokią gaują. Rėmai vilkams, kaip ir visi kiti rėmai, buvo užsakyti rėminimo dirbtuvėse Dysnos gatvėje. Pirmą kartą rėminau pati ir man patiko. Daugiau duosiu rėminti tik tuos darbus, kuriuos reiks tempti ant porėmio. Siuvinėti originalų rinkinį irgi patiko. Siūlai yra, medžiaga yra, schema irgi kokybiška. Vienintelė problema - Aida... Jeigu siuvinėčiau kokį kitą jų rinkinį, gal visgi rinkčiausi kitą audinį, pirkčiau jį atskirai. Tad štai visa gauja:Ir keli "snukučiai" atskirai:

2010 m. rugsėjo 27 d., pirmadienis

Naujas žaisliukas

Šeštadienį gavau naują žaisliuką - rinkinį bei priemonę jam siuvinėti (na, dėl šio termino galima būtų diskutuoti, bet kol kas lietuviškų terminų neieškojau, atidėsiu ateičiai). Angliškai ši technika vadinasi punchneedle. Vienos spalvos siūlais audinys jau padengtas. Liko dar šešios spalvos. O aš einu toliau badyti.
P.S. Rinkinys ir įrankis badyti kažkada buvo čia: http://artkatalog.lt/

2010 m. rugsėjo 26 d., sekmadienis

Ir dar kojinių

Mama pasigyrė, kad sodyboje vienos vilnonės kojinės susinešiojo ir buvo išmestos (kiek jų ten dar liko, neskaičiavom, bet tikrai ne viena ir ne dvi poros guli dar neužsiūtos, nes užsiūtų pakanka). Išmestos vilnonės kojinės - didelė šventė, nes tai reiškia, kad reikia megzti naujas, nes juk netyčia gali pritrūkti (įsivaizduoju, kad kai kurios mezgėjos, pavyzdžiui, Sonata, dabar juokiasi, megzdama neaišku kelintą kojinių porą). Ir savaime suprantama, kad penkios naujos poros daug geriau nei viena.
Taigi, be dar vienos kojinių poros tikrai išgyvenčiau. Ir ši pora pagal pradinį sumanymą visai neturėjo būti man, o keliauti į Afganistaną. Ir nesvarbu, kad mezgiau pagal savo koją, juk jos pirmiausiai užauga, o vaikai - ne vien penkiamečiai, bet ir penkiolikamečiai. Jiems irgi reikia kojinių. Taigi, numezgiau vieną kojinę. Sudėjau kelis siūliukus vilnelės, o kad kojinės būtų tvirtesnės ir šiltesnės, pridėjau tiftiko (šiaip aš to siūlo nemėgstu, bet kojinėms sintetika suteikia stiprumo, o pūkas - papildomos šilumos).
Deja, mezgant antrąją kojinę paaiškėjo, kad siūlo turiu per mažai. Ir net panašaus neradau. Tad paėmiau baltą. Koks skirtumas, kai jau supranti, kad šios kojinės nebus dovanotos. Sunešiosiu ir tokias. Tik nesakykit, kad tiems, kurie neturi kojinių, geros bus ir tokios... Negaliu aš tokių dovanoti. Galvojau dar, ar verta čia rodyti. Bet kad jau numezgiau, tai tegul gyvuoja. "Ištremsiu" jas į sodybą, puikiai tiks į guminius batus (liaudiškai botais vadinamus, tokius, kuriems neteko garbės būti nuspalvintiems ir puikuotis lietuviškų "gyvenimo būdo" žurnalų puslapiuose; manau, savu laiku jie turėjo būti kur nors nufotografuoti ir išreklamuoti kaip naujausia stiliaus puošmena).Visgi keistas spalvų derinys. Tiksliau, joks čia derinys; ką turėjau, kas po ranka pakliuvo, tą ir suderinau... O juk turėjau kažkokio rusvo tiftiko, jis gal būtų geriau tikęs...

2010 m. rugsėjo 25 d., šeštadienis

Pora?

Megzti mažiems žmogučiams vienas malonumas. Valandėlė kita ir mezginys baigtas. Ypač jeigu tai kojinaitės mažoms kojytėms. Ir siūlų daug nereikia. Svarbiausia nenumegzti per didelių. Štai vakar dienos kūrinys beveik metų vyrui.

Įdomu, ar tėveliai negalvos, kad šios kojinės ne iš vienos poros?

Nors gal visgi iš vienos. O jeigu kas galvoja kitaip, tai patys kalti...

2010 m. rugsėjo 24 d., penktadienis

Ir vėl "Hana"

Šiuo metu daugiausiai mezgu. Taip būna kiekvieną rudenį, kai pradeda vėsti orai ir norisi ko nors šilto. Tačiau tai visiškai neatsispindi čia. Kažkaip mezgu, mezgu, o mezginius nufotografuoti tingisi. Užtat atradau "Hanos" schemos originalą. Tad pirmiausiai ir skubėjau centrą išsiuvinėti. Dabar jeigu ir vėl kur nors užkiščiau originalą, pakaktų kopijos... Ramiai galiu "auginti" paukščius.P. S. Artimiausiom dienom jau ir mezginių įdėsiu, jei neapsigalvosiu, ryt darysiu mezgimų (pradėtų ir baigtų) fotosesiją...

2010 m. rugsėjo 21 d., antradienis

Siuvinėtojų kaimelis

Šis įrašas tikriausiai turėtų būti kuo nors ypatingas. Galėčiau aprašyti jau padarytus darbus, ateities planus... Na, tiesiog šio tinklaraščio skaičiuoklė sako, kad tai jau dušimtoji žinutė. Ir tegul. Viščiukų rudenį dar neskaičiuosiu, tegul paauga. Kalėdoms juos nupešiu, pasversiu, iškepsiu, o tada jau bus galima galvoti, kokios veislės vištas auginti kitais metais.
Užtai šį kartą noriu supažindinti su miesteliu, kuriame aš mielai gyvenčiau.
Su visais mielais pastatukais aš dar nesusipažinau. Pirmiausiai ir išvis galvojau jo nepastebėti. Pirmoji mintis: vėl kažkoks žaidimas, kur aš atsidarysiu puslapį, o jo šeimininkas už tai kažką gaus. Bet paaiškėjo, kad čia tikras miestas su parduotuvėmis, mokykla, muziejais. O pati idėja labai šauni. Kada nors aš daugiau pavaikčiosiu tame siuvinėtojų miestuky. O dabar keliauju realią siūlų parduotuvę...

2010 m. rugsėjo 1 d., trečiadienis

Siuvinėjimai ir galvos skausmai

Taip jau nutiko, kad "Hana" sukėlė man didelį galvos skausmą. Po truputį ją siuvinėju. Vieną dieną netgi baigsiu. O jeigu šiemet pavyktų, tai net labai labai džiaugčiausi. Šiuo metu turiu jau ne tiek ir mažai (nors darbo viduriu, įtariu, dar nekvepia).
Tačiau yra vienas labai didelis bet. Siuvinėju originalią schemą. Labai dažnai išsiuvinėtas vietas aš nuspalvinu pieštukais, kad būtų lengviau sekti, kur toliau turėsiu siuvinėti Nenorėdama apipaišyti originalą, pasidariau kopiją. O kadangi reikėjo čia ir dabar, tradiciškai buvo vakaras, kai niekas nebedirba, tai tiesiog nusiskenavau ir atsispausdinau. Bet schemos lapas nestandartiškai platus, tad skenuojant vidurys buvo praleistas. Juk tikrai nieko tokio. Kokių 10 langelių juostą ir neskenuotą išsiuvinėsiu. Tuo labiau, kad nesimetriškas yra tik užrašas. pasidarius kopiją, originalas buvo kažkur "sutvarkytas". Kad kas dabar galėtų pasakyti, kur jis yra... Aš tikrai neįsivaizduoju. Labai tikiuosi, kad schemos kojų neturi ir iš namų neišeina. Visai nenorėčiau ją pirktis dar kartą. O kas blogiausia, internete niekur nemačiau išsiuvinėto darbo, kuriame galėčiau įžiūrėti trūkstamas vietas.
Ir išvis dar nemačiau siuvinėtos "Hanos", vien tik schemų reklaminiai piešiniai. Negi ji niekam nepatiko? Ar čia tik mano skonis toks keistas?...