2010 m. spalio 17 d., sekmadienis

Eksperimentas

Viename forume, kuriame siuvinėjimui skiriama ne tiek jau daug dėmesio, buvo užduotas klausimas: kokį siuvinėjimo siūlą geriau naudoti, norint papuošti juoduoju siuvinėjimu baltus marškinius... Na, siuvinėjimo forumuose toks klausimas paprastai neiškyla. O ir marškinių tokių niekas nesugalvoja siuvinėti (aš jau seniai apie tokius svajoju, bet ką su jais veikčiau? kasdien juk nenešiočiau, o rekonstruktoriams nepriklausau). Bet siūlų klausimas man jau senokai nedavė ramybės. Apie tokį eksperimentą galvojau seniai, tad šiandien atėjo jo eilė. Išsitraukiau visus juodus namie turimus siuvinėjimo ar beveik siuvinėjimo siūlus. Išdėlioti ant popieriaus lapo ir sunumeruoti jie atrodė štai taip:Čia sunumeruoti šie siūlai:
1. DMC, numeris 310.
2. Lininis DMC, numeris L310.
3. Anchor, numeris 403.
4. "Leningrado" rusiškas muline, šiais laikais jau ir numerį turintis - 7214.
5. Madeiros šilkas, numeris 2400.
6. Coats firmos natūralus šilkas Seta Reale, parduodamas špūlėmis po 20 metrų, storio numeris 30, spalvos - 7902.

Visais šiais siūlais buvo išsiuvinėta po liniją ant "Alytaus tekstilės" medvilnės. Šalia dar šaltu vandeniu išplaunamu flomasteriu buvo užrašyti siūlų numeriai. Juk plausiu karštu vandeniu, tai tikrai užsifiksuos...
Štai čia rezultatas po pirmojo plovimo karštu vandeniu (laukiau, kol tikrai atitekės karštas) ir ūkiniu muilu. Skaičius matote? Aš tai ne. Vos užtekėjo karšto vandens ir skaičiai pranyko... Bet kadangi dabar ne žymėjimo priemonės tikrintos, tai šitai praleisime (nors gaminio aš visgi nesiryžčiau karštu vandeniu plauti, gerame daikte dar imtų ir užsifiksuotų...). Tai štai: išplautas siuvinėjimas buvo išlygintas, kad greičiau išdžiūtų. O čia rezultatas:
Nei siūlas, nei audinys spalvos nepakeitė.
Tad nusprendžiau toliau eksperimentuoti ir audinį pakankinti. Vonioje stovėjo štai toks buteliukas. Nežinau, gal yra ir geresnių, bet ką radau, tą panaudojau. Nusprendžiau jame esančio skysčio užpilti ant audinio, kokią minutę palaukti, o tada išskalauti. Rezultatas visai neįdomus. Išlyginusi jau net galvojau, kad neverta fotografuoti. Visgi padariau dar vieną nuotrauką...Dabar jūs man pasakykite, kodėl aš už 8 metrus juodo siūlo moku beveik 2 litus, jei Gariūnuose 20 metrų kainuoja apie 80 centų, o perkant daugiau dar ir nuolaidą pritaiko... Aišku, lino (nuotraukoje II nuo viršaus) niekuo nepakeisi. Šilkai (V ir VI) skiriasi sukrumu, storiu, tad jie irgi bus naudojami skirtingiems darbams abu. Bet skirtumų tarp I, III ir IV siūlų dar reikės paieškoti. Rusiškų vienintelis minusas - mažesnė spalvų paletė.
Tiesa, eksperimente nedalyvavo lenkiška "Ariadna". Nesu tikra, ar turėtų jos siūlų neatidaviau. Be to, prieš kelerius metus jie pakeitė savo spalvyną, jį gerokai papildė, pranešė, kad gali skirtis seni ir nauji tų pačių numerių siūlai. Tad gali būti, kad šie siūlai pasikeitė. Kažkada seniai (prieš kokius 8-9 metus) tamsiai mėlynas ir tamsiai žalias "Ariadnos" siūlai man yra dažę. Nuo tada aš su jais nebedraugauju, antro šanso jiems nesuteiksiu...

2010 m. spalio 9 d., šeštadienis

Kepurė...

Štai ir dar viena kepurė - A. Zilboorg žvaigždė iš knygos "45 Fine & Fanciful Hats to Knit". Knygą tradiciškai radau "Mezgimo zonoje". Taip pat ir siūlus. Naudoti "Schoppel-wolle" siūlai "On Touch" ir "Zauberwolle". Už nuotrauką ir vėl turiu dėkoti Sonatai. Tad kartui kepurių jau pakaks. Dabar liko galvosūkis - ką veikti su likusiais siūlais: megzti šaliką ar pirštines. Abiems siūlų jau nepakaks...

2010 m. spalio 2 d., šeštadienis

Nauja kepurė

Gal ir ne visai nauja, bet dar viena šį rudenį. Paklausit, kiek man jų reikia? Na, dar turiu per mažai...Viena medvilninė, kai pradeda vos vos vėsti (ypač kai netyčia per nosį prisemi ežere vandens į vidinę ausį, tuomet labai norisi ko nors šilto ant galvos; labiausiai tiktų, aišku, pagalvė, bet negali pasislėpti po ja visą laiką, tenka ir į miestą keliauti). Bet kai kiek pravėsta, o dar nesinori labai vilnonės kepurės, tuomet gelbsti pusvilnoniai siūlai. Šį kartą - petunijų spalvos Bergere de France siūlai "Cho'7". Beretės, pavadintos "Vine and Leaf Beret" schema paimta iš žurnalo "Vogue Knitting, Fall 2009". Tiek raštą, tie ir siūlus galima rasti "Mezgimo zonoje". Beje, kai numegsite, ten Sonata dar ir gražias nuotraukas padarys. Vienu žodžiu, belieka tik išsirinkti raštą ir numegzti rūbą. Na, dar į "Mezgimo zoną" nueiti. O viskuo kitu bus pasirūpinta. Tad labai dėkodama Sonatai už nuotraukas rodau eilinę šio rudens kepurę (greitai bus ir daugiau, juk orai vėsta, vėsta, o kai pripranti, kad kažkas šildo galvą, tai norisi, kad tai tęstųsi).

P.S. Prie kepurės dar ir baktusą nusimezgiau. Tiesiog nusprendžiau, kad kokiai nors skarai šie siūlai nelabai tiks, o ant kaklo kažko irgi norisi.