2011 m. gruodžio 31 d., šeštadienis

Statau namą

Deja, statau tik ant audinio... O visgi siuvinėtojos sako, kad kai kurie darbai turi magiškos galios. Anot naujojo folkloro, aguonas reikia siuvinėti, jeigu nori susilaukti kūdikio (tik vis dar neaišku, kas to kūdikio susilauks, jeigu aguonos bus siuvinėjamos kitam žmogui - tenka rizikuoti :D ). O štai jeigu namą siuvinėji, tai įsigysi namus. Paprastai aš prietarais netikiu, bet tokio mielo namuko, kurį išsisiuvinėjau, visai neatsisakyčiau.

Bet būtent tokio ir norėčiau: sodybos su avytėmis ir paukščiukais...

Su būreliu triušių...


Na, bet bent jau siuvinėtą turiu. Tai yra prancūziškas kūrinys, sukurtas Nathalie Cichon iš "Jardin Privé" ir pavadintas "Simple Life". Teoriškai viršuje turėjo būti užrašas "Home Sweet Home", o apačioje - "Simple Life". Bet kadangi nesugalvojau trumpų lietuviškų posakių, be to, nelabai jų ir norėjau, tai pati susidėliojau rožes ir triušiukus. Šiuo metu dar nerėminu šio siuvinėjimo. Turiu nusipirkusi dar porą šios kūrėjos schemų, tad rėminsiu jas visas kartu (beje, aš pirkau iš parduotuvės, kurios nuorodą įdėjau, ten labai greitai atsiunčia *.pdf'us, nereikia mokėti už siuntimą).

P. S. Tai dar ne paskutinis šiemet baigtas darbas, kurį rodau. Staltiesę irgi užbaigiau laiku. Tik dar neišploviau, nes dėl tam tikrų svarbių priežasčių jubiliejaus šventimas atidėtas. O aš taip skubėjau... Tačiau įsitikinau, kad net einant į darbą staltiesę įmanoma išsiuvinėti per 10 dienų. O visą laiką galvojau, kad tai neįmanoma

Dovanos

Mano dalyvavimas žiurkėniškame siūlų naikinime susilaukė nemenko palaikymo. O dabar jau kurį laiką vis sulaukiu klausimų, ar man pasisekė, ar sumezgiau daugiausiai. Taip, sumezgiau ir laimėjau siūlų. Tik iš pradžių liga, o po to šventės vis trukdė nueiti pasiimti dovaną (teoriškai buvo galima ją gauti paštu, bet negi verta prašyti, kad siųstų iš Vilniaus į Vilnių. Tad vakar pagaliau nuėjau į naują parduotuvę VCUP'e ir ten pasiėmiau du matkelius siūlų. O kad nepritrūktų mano sumanymui, nusipirkau dar vieną.


Kitais metais ir toliau planuoju mažinti savo siūlų atsargas. Jau nebesveriu, kiek turiu. Sakykim, kad 80 kilogramų. O per metus norėčiau šias atsargas sumažinti 10 kg. Pasižiūrėsiu, ar tai įmanoma. Tuo labiau, kad dar prieš porą mėnesių pora žmonių pasakė, kad norės prašyti, kad skaras ar šalius numegsčiau. O tai reiškia, kad megsiu ne savus siūlus. Na, matysim. Man pačiai labai įdomu, ar pavyks.

2011 m. gruodžio 20 d., antradienis

Skelbimas

Šį kartą noriu pasidalinti informacija, rasta "Bernardinuose". Gal kas iš čia užsukančių šiauliečių susidomės. O gal ir savo bloge pasidalins, ką gražaus matė. Būtų vasara, gal ir pati išsiruoščiau į tą pusę paekskursuoti. O dabar tiesiog su jumis dalinuosi šia pastebėta informacija. Atkreipkit į dėmesį, koks pavadinimas :D

Paveikslų siuvinėtų kryželiu paroda „Negaliu ištverti nė dienos“
2011 m. gruodžio 9 d. 16:00 - 2011 m. gruodžio 30 d. 20:00, Šiaurės Lietuvos kolegijos galerija (Tilžės g.22, Šiauliai)

P. S. Pavadinimas kaip man parašytas. Šiandien 7 ryto jau sėdėjau darbe, bet ryte visvien spėjau porą staltiesės gėlės lapelių išsiuvinėti. Jeigu pasiseks, noriu jau ketvirtadienį ją užbaigti. Liko paskutinis motyvas - maždaug 12 valandų. Neatrodo neįmanomas darbas. Ir žinot, tai reikš, kad staltiesę galima išsiuvinėti net ne per dvi, o per vieną savaitę...

2011 m. gruodžio 19 d., pirmadienis

Naujas senas baiginėjamas

Kadangi prieš savaitę baigiau vieną siuvinėjimą, reikia pradėti baiginėti kitą pradėtą darbą. Vėl išsitraukia "Permin" samplerį. Šiuo metu jo turiu tiek.

O liko kiek mažiau nei pusė. Dar bus ką veikti artimiausiu metu (iš kitos pusės, ką reikės daryti, kai baiginėti liks didieji - Mystic Stitch ir bazilika?).
Tiesa, kitą pirmadienį progreso nebus. Pirmiausiai - Kalėdos, tad nebus laiko siuvinėti. Be to, šiuo metu aš siuvinėju staltiesę. Šiandien planuoju baigti trečią motyvą. Tuomet beliks tik vienas. Beveik smulkmena, kuriai prireiks dar maždaug 12 valandų ir 10 metrų siūlo (siuvinėjant 2 siūliukais).

2011 m. gruodžio 17 d., šeštadienis

Staltiesė per dvi savaites ir dar Kalėdos

Paskutinėmis savaitėmis gyvenau labai ramiai, gal net per daug. Žinojau, kad iki sausio pabaigos turiu išsiuvinėti staltiesę. O iki tol juk dar daug laiko liko. Planavau šį ketvirtadienį viską išsidėlioti ant grindų, nusipiešti, o po to ramiai išsiuvinėti. Gi dar tiek daug laiko likę... Kad nebūtų per paprasta, trečiadienį man buvo pranešta, kad išsiuvinėti turiu iki gruodžio (!) pabaigos. Susimaišė, taip sakant. Jeigu tai būtų užsakymas, už kurį turėčiau gauti atlygį, kainą turbūt mažų mažiausiai patrigubinčiau. Bet kai prašo mama, bandau pataryti tai, kas yra sunkiai įmanoma.
Matematika čia labai paprasta: piešinio paruošimas - 2 val. (dėl įdomumo viską skaičiavau), vieno motyvo siuvinėjimas - 12 val. darbo. Siuvinėjama ant natūralaus lino staltiesės, pirktos "Lino namuose". Motyvų yra 4, tad viskas užima nei daug, nei mažai - 50 valandų. 50 valandų per 14 dienų - po 3 su puse valandas kasdien. Šitai dar skamba pusėtinai, bet... per Kūčias ir Kalėdas tikrai nesiuvinėsiu (3 dienos), paskutinė diena turi būti skirta plovimui (piešinys perkeltas su kalke) ir lyginimui (linas, natūralus linas - bet šitai gal paliksiu mamai, tegul pati supakuoja dovaną - nors kodėl aš galvoju, kad ir tai teks padaryti man?). Taip atmetamos 4 dienos ir belieka 10 arba 5 valandos per dieną. Kiek pamenu, šventėms dar reikės pasiruošti, tad ir tai laiko užims.
Išvada viena: teoriškai išsiuvinėti neįmanoma, nes aš dar nesugalvojau, kaip naktimis nemiegoti. O praktiškai?

Vienas motyvas jau pilnai išsiuvinėtas (be abejo, nelygintas, o kadangi, kaip jau minėjau, tai yra natūralus linas, tai "šiek tiek" pasilamdęs):

Antrojo šiuo metu turiu štai tiek:

Gal ir spėsiu?

2011 m. gruodžio 12 d., pirmadienis

Siuvinėjanti dama išsiuvinėta

Praėjusią savaitę baigiau siuvinėti damos sijoną. Būtų buvę keista, jeigu nebaigčiau, juk tiek nedaug buvo likę. Tad šis darbas su džiaugsmu bus išbrauktas iš nebaigtų siuvinėjimų sąrašo ir perkeltas į nebaigtų siuvinių sąrašą (visa laimė, kad jis gerokai trumpesnis). O nebaigtas siuvinys gali ilgokai pastovėti. Teoriškai Kaune maačiau pamušalui derančio audinio. Bet Kaune. Galima būtų pirkti internetu, bet jeigu spalva netiks? O gal ir surizikuosiu... Tik jeigu netiks, teks galvoti apie kitą siuvinį (irgi problema :D )

Neklauskit, ką parodysiu kitą pirmadienį. Dar neįsivaizduoju. Juk pradėtų dqarbų yra daugybė. Tad kurį nors iš jų.

2011 m. gruodžio 10 d., šeštadienis

Siuvinėjimo kraustymasis ant rėmo

Kol savo samplerį siuvinėjau šilkais, audinį buvau įtempusi paprastu lankeliu. Nežinau, gal tai ir buvo klaida, nes reikėjo jį plauti. Visa laimė, raudonas šilkas nudažė liną menkai. Bet užtat sužinojau, kad šie siūlai dažo, tai gal ne tokia tragiška ta patirtis. Bet dabar jau siuvinėjimas buvo užtemptas ant rėmo ir daugiau nebebus plaunamas ar lyginamas, vien užtemptas ant pagrindo ir įrėmintas.
Medinį rėmą turiu jau senokai, tik ne viską ant jo siuvinėju. Su paprastu lankeliu lengviau keliauti iš kambario į kambarį ar siuvinėjimą pasiimti į kelionę. Bet kai kuriuos darbus siuvinėti ant jo tiesiog privalu. Toks yra ir šis sampleris.
Nors audinio siuvinėjimui yra tikrai pakankamai, visgi nusprendžiau, kad kraštus geriau apsiūti dvigubai perlenkto lino atraižomis. Taip pagrindas geriau ir lygiau įsitemps, be to, neišsitampys jo siūlai.

Viršuje ir apačioje prisiuvau lipnią juostelę. Antroji jos pusė pritvirtinta prie rėmo, tad viską susiuvus belieka tiesiog siuvinėjimo viršų ir apačią prilipdyti.

Tačiau norint gerai įtempti, vien viršų ir apačią pritvirtinti nepakanka. Teoriškai galima naudotis užuolaidų segtukais, bet aš jų taip ir neradau parduotuvėse (tiesa, ne per intensyviausiai ir ieškojau, gal kokį vieną kartą ir pasižiūrėjau). Daug paprasčiau pasiimti porą adatų, įsiverti siūlus ir siūti, o po to gerai įtempti.

Visas įtemptas siuvinėjimas atrodo štai taip.

Įtempta puikiai, visai kaip būgnas. O jeigu siūlai atsilaisvintų, įkišiu po kokį pieštuką ir jie įsitemps smarkiau.

2011 m. gruodžio 9 d., penktadienis

Kvepia žiema

Labai noriu tokios žiemos, kokia buvo pernai: su daug sniego, šaltos ir saulėtos. Daug kas tikriausiai su manim nesutiktų, bet aš noriu šviesesnių dienų. Nesumaišykit, nesakau, kad noriu ilgesnių. Nesitikiu, kad žiemos diena pailgės keliomis valandomis. Aš noriu šviesesnės dienos tiek, kiek jos yra.
Bet kol sniego nematyti, išsiuvinėjau štai tokią speiguotą eglutę.


Jos schemos autorė - Valerie Olivier. Pati schema yra štai čia. Siuvinėjom drauge su Audrone, Elena ir Jolita. Mano eglutė - jau trečioji. Lauksim, kol ir paskutinę pamatysim. O man belieka smulkmena - sugalvoti, kur "pasodinti" šią eglę.

P.S. Baigus siuvinėti šią eglutę, pirmiausiai iškrito šiek tiek sniego, o šiandien dar ir papustė. Tai ką dabar siuvinėti, kad ir saulė išlįstų?

2011 m. gruodžio 6 d., antradienis

Kalėdinė eglutė stiepiasi į viršų

Mano eglutė sėkmingai auga ir beliko vos viršūnė. Tiesa, pirmojoje dalyje netyčia atradau klaidą, bet nusprendžiau jos netaisyti. Bus gerai ir su trimis papildomais kryžiukais. Jau pakanka, kad antroje dalyje net porą kartų ardžiau, net išsiuvinėdavau ne ten...


Su manim šią eglutę taip pat siuvinėja Audronė, Elena ir Jolita.

2011 m. gruodžio 5 d., pirmadienis

339 kryžiukai iki pabaigos

Liko ne tiek ir daug - tik baigti siuvinėti damos suknelę. Daug darbo užima visos tos XIX a. mados. XX amžiaus suknelę daug greičiau išsiuvinėtum :D

2011 m. gruodžio 3 d., šeštadienis

Vėlyvas šeštadienis

Pamiršau. Tikrai pamiršau, kad šiandien jau šeštadienis. Tad labai vėlyvas, bet visgi visas šilkinis sampleris. Beliko auksai. Tiesa, pirmiausiai dar parodysiu, kaip šį siuvinėjimą tvirtinau prie rėmo.
Kiek nusivyliau siūlais. Vis dar sakau, kad jie puikūs, siuvinėti vienas malonumas. Deja, išskalbus paaiškėjo, kad raudonas siūlas vos vos nudažė audinį. Jeigu nežinočiau, gal ir nepastebėčiau. Bet aš tai žinau... Reikės atlikti dar vieną eksperimentą. Panašu, kad dažai spalvina tik audinį, o ne kitą šilką (greta juk baltas buvo). Tai jeigu aš tokiais siūlais išsiuvinėčiau visą darbą, gal išplovus nieko nesimatytų? Man šie siūlai vis dar patinka... O ir spalvų jų daug. Tikėjausi su jais ilgai draugauti, tad nenoriu taip greitai pasiduoti. Reikės pagalvoti dar ir apie dažų fiksavimą...
Gerai jau, baigiu apie siūlus. Štai paskutinis motyvas. Baltas siūlas iš kuklumo nelabai nori nuotraukoje pasirodyti. Į jį reikia žiūrėti gyvai...


Visas siuvinėjimas atrodo štai taip.

2011 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis

Finišas

Mano siūlų naikinimo akcija baigiasi šiandien. Žinoma, tai nereiškia, kad dabar bėgsiu į parduotuvę ir prisipirksiu kokius 10 kilogramų siūlų. Tiesiog šiandien pasibaigs žaidimas forume. Ta proga vakar pagaliau prisiruošiau sutvarkyti paskutinius du per šį laiką padarytus darbus.
Pirmiausiai tai skara Irulan, kažkodėl ravelry forume susilaukusi menko dėmesio. Iš tikrųjų ji labai graži. Kada nors dar ją nufotografuosiu lauke, krintant snaigėms. O dabar nuotrauka ataskaitai. Megzta ji iš pačios ploniausios estiškos vilnos ir sveria tik 115 gramų.


Dar iš namuose gulėjusių siūlų nunėriau servetėlę (80 gramų), kurios raštas buvo labai teigiamas - leido lengvai apvalią paversti ovalias. Padėjau ant siuvimo mašinos ir idealiai pritiko. Tikriausiai ten ir liks.

Tiek šio žaidimo. O aš ir toliau skaičiuosiu ir stengsiuos mažinti siūlų atsargas. Juk liko dar apie 80 kilogramų... Na, gal be kelių šimtų gramų :D

2011 m. lapkričio 30 d., trečiadienis

Temariai arba siūlų naudojimas kitaip

Net ir į storąsias vilnones kojines ne visus siūlus įmanoma sumegzti. Dar lieka tokių, kurie niekam netinka, bet guli kamuoliukas ir gaila jį išmesti. O panaudoti irgi nėra kur. Tuomet viena iš išeičių - temariai. Paimi nebenaudojamų siūlų kamuoliuką, ant jo užvynioji antrą ir trečią panašų... O visa tai bereikia papuošti ir gimsta gražus žaisliukas, kurį galima kabinti ant didelės eglės (visgi sveria, maža nelabai išlaikytų; o gal?) ar tiesiog šiaip papuošti namus. Ir siūlų sunaudojama visai nemažai. Šiems dviems 68 gramus suvyniojau. Reikės iki švenčių ir dar kelis išsiuvinėti (kas dsar nežino, temariai yra siuvinėjami). Namus papuošiu arba dovanų turėsiu...

2011 m. lapkričio 29 d., antradienis

Mokausi siuvinėti kartu

Dalyvauti SAL'uose (kai keli žmonės siuvinėja tą patį vienu metu) nemoku. Tiesiog noriu siuvinėti pati, savo ritmu, esant tinkamai nuotaikai, o ne tada, kada reikia. Bet šį kartą nusprendžiau surizikuoti. Tiesiog forume buvo pasiūlyta siuvinėti nedidelį kalėdinį piešinuką. Surizikavau. Kaip suprantu, rezultatas bus eglė. Schemoje ji - žalia su raudonais papuošimais. O aš nusprendžiau paimti margą melsvą DMC 4020, o puošti ją baltai. Rezultatas atrodo gražiai, tik gana šviesus, tad dedu tą nuotrauką, kurioje bent kažkas matosi. Tiesa, nežinau, kas sukūrė šią schemą. Tikiuosi, kad kai jau baigsim, apie tai mums praneš.

2011 m. lapkričio 28 d., pirmadienis

Pirmadienis?

Vos nepražiopsojau pirmadienio... Akivaizdu, kad namie sėdžiu jau per ilgai. Užtat įvairių darbų pasidarau. Kai kurių dar negaliu rodyti, bet dar turėsiu ką parodyti. O šiandien vėl pirmadienis, tad traukiu savo sodą į dienos šviesą. Baigiau dar vieną dalį. Liko paskutinė - didžiausia. Bet jau pradedu galvoti apie artėjančią problemą: namie neturiu jokio audinio, kuris tiktų šios piniginės-siūlinės pamušalui. O taip norisi ją užbaigti. Gresia vaikščiojimas po parduotuves ir medžiagų medžioklė. Vienintelis klausimas, kur geriau eiti: prie Kalvarijų turgaus ir į "Ibrahim"'ą ar į "dolerines"? O gal kas matėte kokią gražią gėlėtą medvilnę, išmargintą smulkiais žiedais? Būsiu dėkinga už patarimus.

2011 m. lapkričio 27 d., sekmadienis

Liemenė ar monstras?

Kartais mano mezginių svoriai mane pačią nustebina. Kad ir ši liemenė, sverianti "tik" 762 gramus. Numegzta iš įvairiausių ardytų megztinių. Pavyzdžiui vienas rudas kažkada mamos jaunystėje buvo jojimo megztinis. Vėliau ne vienerius metus ne tik mama, bet ir aš jį vilkdavausi darbuodamasi sodyboje. Bet rankogaliai visai susitrynė, tad šis vilnonis megztinis buvo išardytas. Šviesus pilkasis siūlas - dėdės seniai seniai nebenešiojamas buriavimo megztinis. Aš jį ardžiau gerokai sukandėjusį, tad ten mazgas ant mazgo, o ant to mazgo - dar vienas. Na, jūs jau įsivaizduojate, koks čia mezginys ir kokie siūlai :D Blogosios mezginio pusės nerodysiu, bet kad įsivaizduotumėte apibūdinsiu taip: jeigu prie kiekvieno siūlgalio pridėčiau dar po vieną, galėčiau tą pusę paversti gerąja ir turėčiau megztą "kailinę" liemenę. Bet ji labai šilta, tad pravers sodyboje rudenį ar pavasarį, kol kambariai apšils užkurus pečių. O ir namie bus labai tinkamas prieš prasidedant šildymo sezonui arba jam pasibaigus. Bet gana kalbų, štai ir tas mezginys (nieko ypatinga, bet maloniai šildo).



Beje, su džiaugsmu pranešu, kad mano siūlų atsargos jau sumažintos kiek daugiau nei 5 kilogramais (gerai jau, yra ir kiek naujų siūlų, bet ateis gruodžio 1 ir jų imsiuos).

Ką siuvinėsime kitais metais?


Jau galvojote, ką siuvinėsite kitais metais? Mano planai kaip ir aiškėja. Rimtų planų nekursiu. Po truputį baiginėsiu pradėtus darbus, mokysiuos siuvinėti auksu ir... mokysiuos siuvinėti. Tiesiog taip paprastai. Sharon B jau ne pirmą kartą savo puslapyje organizuos žaidimą, koduotai vadinamą TAST 2012 (Take a Stitch Tuesday 2012). Lietuviškai šį žaidimą galėtume pavadinti "Po dygsnį kas antradienį". Jeigu būtume sąžiningi, tai tie dygsniai bus pirmadieniniai. Kadangi autorė gyvena Australijoje, tai ten antradienio rytas išaus mūsų pirmadienio vakarą. Šis žaidimas mane patraukė savo galimybėmis išbandyti įvairius dygsnius. Gal vieną tik išsiuvinėsiu keliais įmanomais būdais, pažaisiu spalvomis ir deriniais. Iš kito gal ir kokį paveiksliuką sudėliosiu. Bet kuriuo atveju, tai bus smagus iššūkis. Gal dar kas iš lietuvių prisijungs?
Tiesa, šis žaidimas nėra įpareigojantis kiekvienam antradieniui. Jeigu kuris dygsnis nėra įdomus, nepatinka ar tiesiog išvažiavot atostogų, tai galėsite jį praleisti (arba išsiuvinėti vėliau).

2011 m. lapkričio 26 d., šeštadienis

Priešpaskutinis

Na ką, jau artėju prie pabaigos. Kitą šeštadienį bus paskutinis šilku siuvinėtas ornamentas. O šiandien - šis gražus žiedas.


Ir visas sampleris.

2011 m. lapkričio 23 d., trečiadienis

Viščiukų skaičiavimas

Viščiukus skaičiuoja rudenį. O artėjant gruodžio 1 aš rankioju įvairius mezginius bei nėrinius, slepiu galus, fotografuoju ir sveriu, nes artėja mūsų žaidimo pabaigos diena. Tiesa, mano asmeninis žaidimas tęsis toliau. Reikia gi vietos namuose padaryti, nes ir siūlai, ir knygos nebetelpa. Tad apmažinsiu siūlų, kad turėčiau kur dėti knygas (ir naujus siūlus :D ). Šiandien truputis naujų mezginių ir vienas senas senas nėrinys. Na, ne visiškai senas, siūlų mažinimo metu nunertas.

Pirmiausiai - riešinės. Senokai jau jas mezgiau. Atsargos sumažėjo iki kritinio skaičiaus, kad tuoj nebeturėsiu dovanų, jeigu netyčia prireiktų. Riešinėms siūlų turiu daug. Pirmiausiai tai latviška vilna, kurios "Mezgimo zonoje" spėjau prisigriebti įvairiausių spalvų (nors kai kurių spalvų ir pamatyti nespėjau, taip greitai išnyko :D). Bet toje pinigines iš kišenių traukiančioje parduotuvėje (Sonata, tikrai juokauju, ką be tavęs darytumėm) yra ir kitokių riešinėms puikiai tinkančių siūlų, pavyzdžiui portugališka merino vilna "Rosarios", iš kurios vieno matkelio ne tik nusimezgi riešines, bet dar ir kitoms lieka. Šį kartą sumezgiau 38 gramus. Paklausite, iš kur žinau, juk dar ir karoliukus įmezgiau. Na, tai labai paprasta. Aš gi svėriau ne sumegztus, o likusius siūlus.


Antrasis mezginys - pirštinės. Raštuotos, šiltos. Raštą radau mezgėjų rojuje "Ravelry". Labai mielas klasikinis raštas, tinkantis prie visko. Labai patiko pats piršto mezgimo būdas (nors pirštinės kiek keistokai, neįprastai atrodo). Įtariu, kad ir dar kartą megsiu jas. Bus kam nors graži dovana. Tik kiek keisiu piršto vietą. Čia jis tiksliai šone ir dėl tos priežasties šone esanti tiesi ruda linija atsiduria ne ten, kur turėtų būti. Bet tai labai paprastai ištaisoma. Tiesiog kitą kartą pirštą pastumsiu per porą akių link delno. O šioms pirštinėms sunaudojau 82 gramus "Vernito" vilnos atsargų. Ir dar liko, tad galvoju, ką dar megzti: pirštines, kepurę, o gal kokį kaklą?


Dar vienas darbas - nerta servetėlė. Iš tiesų ji buvo nunerta drauge su kitomis, jau seniai rodytomis. Tik šią tuo metu "pamečiau" ir atradau po kelių mėnesių. Pasitaiko... Tad užsiuvau, pasvėriau ir padėjau prie kitų. Mano siūlų atsargos sumažintos dar 39 gramais. Šį kartą - lietuviško lino.


Ir visas šios dienos laimikis - 159 gramai. Neblogai...

Laukite tęsinio...

2011 m. lapkričio 22 d., antradienis

Paskaita BPM II. Dar truputis vaizdų

Kai šiandien ryte dėjau pranešimą apie Bažnytinio paveldo muziejuje ketvirtadienį būsiančią paskaitą, tiesiog įkėliau šį rytą pašte rastą laišką-kvietimą su pranešimu spaudai. O dabar gavau dar keletą vaizdų (visos nuotraukos yra muziejaus nuosavybė, man leista jas čia parodyti), kurie gal sudomins ir paragins atvykti į paskaitą arba kitu metu bent trumpam (trumpam?) užsukti į muziejų pasižiūrėti jų turimų siuvinėjimų.
Pirmiausiai dar viena pranešėjo diak. Mozės Mitkevičiaus nuotrauka. Joje dalmatika matosi kiek geriau (nors dar geriau ją būtų galima apžiūrėti muziejuje). Ryte rašiau, kad būtų smagu, jeigu tokie grožiai būtų dažniau naudojami liturgijoje. Bet dabar pagalvojau, kad gal ir nebūtų geriau. Jeigu būčiau per toli ir negalėčiau įžiūrėti grožių, nervinčiausi ir galvočiau, kaip juos apžiūrėti. O jeigu būčiau pakankamai arti, mano mintys irgi būtų ne ten, kur turėtų būti :D


O štai ir dar viena dalmatika. Įtariu, kad irgi kokio XVIII a. Ir labai dailiai siuvinėta.


Ši kapa man įdomi dėl jos gamintojų praktiškumo. Net ir puošnų rūbą siudami, meistrai taupė medžiagas. Be abejo, šilko aksomas (įtariu, kad čia jis) - brangus daiktas. Bet net ir karpydami bei dėliodami audinį, meistrai stengėsi, kad dalys būtų sudėtos simetriškai. Sutikite, iškirpus pusapskritę detalę, liktų labai daug atraižų.
Labai mielas Evangelistas Lukas, prisėdęs ant debesėlio, jeigu neklystu, yra išsiuvinėtas ant arnoto.


Retokai užeinu į muziejų, tad nors motyvus ir pamenu, galiu klysti, kur jie buvo panaudoti. Juk trumpam užsukęs pasižiūrėti naujų eksponatų, gali ilgai užtrukti besigrožėdamas štai tokiais siuvinėjimais (o taip pat įvairiais siuvinėjimais auksu, vienais už kitus puošnesniais ornamentais ir pan.).


Nors nuotraukos niekad neatskleidžia šių siuvinėjimų grožio. Net tuomet, kai gali juos išsididinti, kad įžiūrėtum dygsnelius, tik gyvai gali suvokti tikruosius dydžius (o gal smulkumą), tikrąjį kruopšnumą ir patvarumą.

P. S. Muziejuje šiuo metu vyksta auksakalystės paroda. Jos dar nemačiau, bet tikiu, kad ten irgi iškelta į dienos šviesą daugybė nuostabių dalykų.

Paskaita Bažnytinio paveldo muziejuje

Įdedu Bažnytinio paveldo muziejaus informaciją. Gal kam bus įdomu.



PRANEŠIMAS SPAUDAI
2011 m. lapkričio 21 d.

Ką simbolizuoja dvasininkų liturginiai drabužiai?

Lapkričio 24 d., ketvirtadienį, 18 val. Bažnytinio paveldo muziejuje diakonas Mozė Mitkevičius pasakos apie dvasininkų liturginius drabužius, paaiškins, kuo skiriasi diakono, kunigo, vyskupo liturginis rūbas, kokia šių drabužių pavadinimų reikšmė, jų kilmė, raida bei puošybos prasmė. Paskaitos metu diakonas demonstruos liturginius drabužius: nuo baltos kuklios albos iki spalvingos puošnios kapos – kiekvienas rūbas ir jo dėvėjimo eiliškumas turi senas, iškalbingas simbolines prasmes, kurios bus atskleistos paskaitos klausytojams.

Peržengę bažnyčios slenkstį, net jei esame viso labo smalsūs lankytojai, suvokiame, jog patekome į kitokią, nei ką tik buvome, erdvę. Sienos, skliautai, vitražai, altorius ir visa, ką regime bažnyčioje, yra persmelkta sakralumo, priverčiančio pagarbiai nutilti ir mėgautis šventumo dvelksmu. Suskambus šv. Mišių varpeliui, aidint vargonų muzikai, išvystame patarnautojų lydimą iškilmingai apsirengusį dvasininką... Vargu ar kiekvienas net ir praktikuojantis tikintysis žino, kodėl diakonas prie altoriaus pasirodo per kairį petį permesta stula, kodėl kunigo arnotas vieną dieną raudonos spalvos, o kitą – žalios, baltos arba violetinės, kodėl vyskupas dėvi mitrą ir palijų. Ką reiškia šie drabužių vardai, kur ir kada jie pasirodo pirmą kartą?

Liturginių drabužių forma ir puošyba siejasi su ypatinga, gana įvairiai interpretuojama simbolika. Dvasininkų apranga siūdinta iš brangių audinių: šilko, aksomo, altembaso, brokato, damasto, taip pat ploniausios vilnos ar drobės. Dažnai rūbai buvo dabinami nėriniais, aplikacijomis, siuvinėjami šilku, auksu ir sidabru. Bažnytinio paveldo muziejuje saugomas didžiulis liturginių drabužių lobynas, todėl prieš paskaitą siūloma apžiūrėti muziejuje eksponuojamus vertingiausius Lietuvos liturginės tekstilės pavyzdžius, susipažinti su jų įvairove, stilių, formų, puošybos kaita ir pasiruošti aktyviam dalyvavimui Mozės Mitkevičiaus paskaitoje.

Iliustracijoje – diakonas Mozė Mitkevičius, liturginių apeigų metu dėvintis XVIII a. dalmatiką.

Įėjimas – 5 Lt, studentams – nemokamai.

Asmuo kontaktams: dr. Sigita Maslauskaitė, tel. (8 5) 262 7025, (8 5) 269 7800, el. paštas: sigita.maslauskaite@bpmuziejus.lt

P. S. Jeigu neklystu, nuotraukoje matoma dalmatika šiuo metu eksponuojama zakristijoje (įėjus į pagrindinę muziejaus erdvę, ji būtų altoriaus kairėje). Dar labai tekstilės pavyzdžių (ir siuvinėtų) esama "ant viškų" - vargonų balkone.
P. P. S. Galėtų ir dažniau kunigai ištraukti šiuos turtus ir naudoti juos pagal paskirtį (nors esantys muziejuje irgi naudingi, galima prikišti nosį prie stiklo ir apžiūrėti).

Krepšys lapei (laukiantis vasaros)

Gulėjo ant stalo lino keli kamuoliukai. Gulėjo. Gulėjo... Galiausiai vieną vakarą (buvo jau po vidurnakčio), kai vis dar nemiegojau, pasiėmiau vąšelį ir pradėjau nerti. Teoriškai šis krepšelis turėjo būti visai kitoks, su dviem rankenomis. Jau buvau sugalvojusi, kaip puošiujo viršų. Tik rezultatas nusinėrė kiek kitoks.


Ilgą rankeną padariau tik vieną. Vietoj antrosios - trumpas nertas dirželis ir gėlytė, tarp kurių persineria rankena.


Žinau, nuotraukos labai nekokios. Tik aš vis dar neišeinu iš namų (ėjimą pas gydytoją, kai tave nuveža ir parveža juk nevadinsim buvimu lauke). Tokiomis apsiniaukusiomis dienomis tikriausiai protingiausia būtų išvis nieko nefotografuoti. Tik kad artėja ta lemiama gruodžio 1, iki kurios žiurkėnės mažins savo atsargas. Tad reikia nufotografuoti ir suskaičiuoti, kas padaryta. Kažin, o gal netyčia visgi pavyks pasiekti 5 kilogramus? Vien šis krepšys 180 gramų svėrė.

2011 m. lapkričio 21 d., pirmadienis

Viena dalis baigta

Praėjusią savaitę išsiuvinėjau ganėtinai daug. O šią užsiėmiau kitais darbais, tad tik baigiau vieną dalį. Tik ją ir nufotografavau. Viršutinė dalis baigta. Dabar tikriausiai siuvinėsiu apatinę, o po to jau vidury. Prie jo reikės ilgiau pasėdėti. Tiesa, vis dar žiūriu į skirtingą gėlių mėlynumą ir galvoju: ardyti ir siuvinėti iš naujo? O gal palikti ir taip pagerbti savo žioplumą? Tuo labiau, kad kiekvieną kartą pasižiūrėjus kyla juokas iš šito absurdiškumo. Įtariu, svarstysiu ilgiau nei užtruktų išsiuvinėti iš naujo. O kaip jūs darytumėt? Ardytumėt ar paliktumėt?

2011 m. lapkričio 19 d., šeštadienis

Šilkai

Kadangi sergu, tai guliu pusiau išsitiesusi ant sofos (sėdėti negaliu, deja) ir siuvinėju. Gaila, siūti negaliu, nes tikrai dar kelis triušius būčiau pasiuvusi (primenu, kad negaliu sėdėti, o tuo labiau minti siuvimo mašinospedalą, o rankomis siūti tingiu). Taigi, veikti tikrai turiu ką ir visai pamiršau, kad jau šeštadienis. Visos dienos tapo vienodos. Tad vos nepamiršau įdėti dar vieną samplerio motyvą.


O taip atrodo visas sampleris.


P.S. Na, kai jau pradėsiu kelti aukso motyvus, nebekankinsiu jūsų, dėsiu iš karto po kelias nuotraukas. Kitaip aš ir dėžutę spėsiu pasigaminti (taip, taip, aš jau sumokėjau pirmą įmoką ir laukiu pamokų pradžios), o šio samplerio dar nebūsiu baigusi rodyti.

2011 m. lapkričio 17 d., ketvirtadienis

357 (!) gramai kojinių

Įsivaizduojate, kad rodysiu dvi ar tris kojinių poras? Norėtumėt. Viena. Ir nė gramu mažiau. Kai numezgiau kojines broliui, mama sugalvojo, kad jai reikia kojinių, kurias galėtų dėvėti ant kitų vilnonių kojinių sodyboje. Tokios labai praverčia sodyboje pavasarį ar rudenį, kol iškurename pečių ir įšyla kambariai. Tad išsitraukiau 5 numerio virbalus ir numezgiau kojines. Ir sumezgiau "tik" 357 gramus. Atsargos visai neblogai mažėja, man patinka.