2011 m. gegužės 23 d., pirmadienis

Savaitgalis be kompiuterio ir skolos

Šį savaitgalį pagaliau pavyko išvažiuoti į sodybą. Tai buvo beveik stebuklas, nes bijojau, kad toks džiaugsmas pavyks ne anksčiau kaip birželio vidurį. Apkasiau kelis krūmus, iškasiau vieną nenorinčią augti vyšnią (pati kalta) ir nušalusį serbentą (įdomu, kas dėl to kaltas - krūmas ar šaltis; bet kiti nenušalo). Rudenį tuščioje vietoje (kur žemė irgi buvo perkasta ir žolių šaknys išrankiotos) bus pasodinti kiti krūmai. Be to, dar pamezgiau. Viena savaitgalį baigta skara ištampyta džiūsta, kita bus tampoma ryt.
Bet svarbiausia - nepasiėmiau kompiuterio. Teoriškai gal ir reikėjo. Bet tuomet būčiau jautusi pareigą padirbėti. O aš penktadienį vos neužmigau bekasdama žemę. Deja, supratau, kad nemyliu aš kompiuterio. Aišku, kartais jis neblogas dalykas, bet mielai sutikčiau dirbti be jo... Deja, šiais laikais humanitarui nelemta gyventi be tos dėžutės - ranka rašytų tekstų niekas nenorėtų (be to, būkim sąžiningi, jau ir raumenys, kurių reikia rašant ranka, atrofavosi). Ir kitų darbų, deja, negalėčiau daryti be savo "laptopo" - nei pamaketuočiau, nei galėčiau pavaidinti, kad bent truputį sugebu piešti (tai yra, valdau mygtukus Ctrl+C, Ctrl+V bei sugebu reikiamas vietas kilnoti, jungti ir dalinti).
O dabar apie skolas, apie kurias gėda prisipažinti. Tikriausiai dėl to irgi buvo kaltas nuovargis, kai net fotografuodavau tik tiek, kiek būtina... Viename forume vyksta konkursas: žmogus padaro dovaną ir visi norintys ją gauti susirašo. Dovanotojas ištraukia vieną asmenį, kuriam skiriama dovana. O gavėjas įsipareigoja parengti kitą dovaną. Ir taip žaidimas tęsiasi. Tad šį kartą laimė nusišypsojo man - gavau labai šiuo metu man naudingą dovaną nuo Irmos - pagalvę (kad tik laiko miegoti atsirastų). Lininė, siuvinėta labai gražiu ornamentu. Miegočiau ir miegočiau ant tokios :)


Dar buvo maia siuvinėjimo rinkinys. Niekad šios firmos neturėjau, tad buvo smalsu, kaip jie atrodo.


Ir dar vienas grožis, už kurį turėčiau dėkoti ne tik Irmai, bet ir jos darbo valytojai. Ši, sužinojusi, kad Irma siuvinėja, padovanojo jai reprodukcijų albumą. O Irma, žinodama mano pomėgius, pridėjo prie dovanos. Belieka išmokti vokiečių kalbą, kad suprasčiau, kas parašyta. O pačios samplerių nuotraukos labai labai gražios.

Esu labai laiminga, gavusi tokias gražias dovanas. Tik gėda, kad taip ilgai jų neparodžiau. Visgi galiu nuraminti - mano pačios dovana jau pradėta. Kažką gražaus daryti yra daug paprasčiau negu tai įamžinti.
Dar vienas grožis - gimtadienio dovana nuo Beatos. Gavau nuostabų "šlapio skuduro spalvos" (kad ir kaip nekaip tai skambėtų, spalva labai graži) šalikėlį. Beata šilko apvėlimą jau puikiai įvaldė, reiks kada prašytis į pamokas. Šalikėlis tiks prie daugelio mano rūbų. Labai jis mielas.


Be to, gavau žirklutes ir būsimą adatų dėžutę (ji vadinasi "pasidaryk pats", pirmiausiai teks suvalgyti saldainius). Iš šitų gėrių pasidarysiu kelioninį rinkinį. Dėžutėje įsikurs reikalingos adatos. Visa tai dar buvo sudėta į odinį dėkliuką, kuris kažkodėl paspruko iš kadro. Bet jis bus greitai sugrąžintas į vietą ir lauks būsimos kelionės.


Tiesa, Beata, "tavo spalvų" (čia toks kodinis pavadinimas) skara jau džiūsta ištampyta. Ji tokia labai nemenka išsitampė... Artimiausiomis dienomis parodysiu.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą