2011 m. rugsėjo 24 d., šeštadienis

Mokausi siuvinėti...

Kai manęs paprašo ką nors išsiuvinėti, dažnai pagalvoju, ar mokėsiu. Taip yra dėl pačios paprasčiausios priežasties: besidomėdama suvokiu, kad siuvinėjimas yra toks pats margas kaip ir skirtingi kraštai, kuriuose jis gyvuoja. O dar ir istoriškai kiek kartų keitėsi. Žinoma, čia aš kalbu ne vien apie populiarųjį kryžiuką (kurio daugybės variantų taip pat nesu išbandžiusi). Ir apsiriboju vien Vakarų Europa (gerai jau, temarius esu bandžiusi, bet Rytuose taip pat yra daugybė nuostabaus siuvinėjimo variantų, kuriuos išmokti gyvenimo tikriausiai nepakaktų).
Kai kas iš draugų žino, kad aš mokausi siuvinėti auksu ir ne tik, siuvinėju istorinį samplerį. Vis sulaukdavau klausimo, kaip jis atrodo. Ir vis neprisiruošdavau parašyti. Tiems, kas nežino, apie ką aš kalbu: pamokos yra štai čia, šiuo metu vėl pradėta nauja registracija į jas. O aš siuvinėju ir mėgaujuosi. Ir jums po truputį rodysiu savo darbą (tiesa, turiu gerokai daugiau, bet gero tegul bus po truputį, tęsinys bus kitą šeštadienį).


O kad būtų aiškesnis dydis (ten viskas labai smulku), pridedu nuotrauką su metru. Tai tikrai ne firmos reklama. Koks po ranka pasitaikė, tokį ir pridėjau. Darbo smulkumas labai mielas ir gražus, kvepiantis senove. Žiūriu į žvilgantį ant lino šilką ir prisimenu savo apsilankymus Viktorijos ir Alberto muziejuje. Rezultatas atrodo tikroviškas, primena ten matytus samplerius.


O vakar mano elektroniniame pašte kilo sujudimas (esu užsiregistravusi vienoje istorinio siuvinėjimo grupėje). Tiesiog The Essamplaire puslapyje buvo paskelbta nuostabi informacija, o ją dar paskalbė savo puslapyje Mary Corbet (nenustebčiau, jeigu tai būtų vienas labiausiai skaitomų siuvinėjimo tinklaraščių pasaulyje, o gal net ir pats skaitomiausias). Tai štai - kitų metų pabaigoje prasidės siuvinėjimo pamokos, truksiančios kelerius metus. O jų rezultatas - nuostabi XVII a. dėžutės kopija. Štai šitos...

Panašių esu mačiusi gyvai. Pasakyti, kad aš šios noriu, reikštų tiesiog nieko nepasakyti. Aš jos NORIU, NORIU, NORIU. Kiek nuostabių dalykų būtų galima išmokti ją siuvinėjant. Su kiek technikų ir dygsnių susipažinti. Po to jau būtų galima sakyti, kad pramokau siuvinėti. O koks nuostabus rezultatas namus puoštų.
Tik įdomu, kiek tūkstančių litų reikės? Ir kur rasti sponsorių, kurie norėtų man tokias pamokas padovanoti? Na, pradedu taupyti jau šiandien. Tikiuosi, kad gal pasiseks.

2 komentarai:

  1. Koks smulkumas! Labai gražu, o gyvai turbūt dar įstabiau atrodo!

    AtsakytiPanaikinti
  2. Gyvai tikrai gražiai atrodo. Šilkas nuostabiai blizga, smulkumas labai senoviškai atrodo. O aš ir matau daug daugiau, nei čia nufotografuota. Bet bus tęsinys, bus ir daugiau vaizdų :)

    AtsakytiPanaikinti