2011 m. spalio 25 d., antradienis

Apie visai nereikalingą pirkinį...

Pagal reikalingumą savo turimas rankdarbių knygas galėčiau suskirstyti į kelias rūšis: tas, kurių reikia dažnai, iš kurių mokausi ir pan. Dažniausiai tai visokios geros senos (ir labiau senos) enciklopedijos (nesakau, kad labai, nes pirmosios rankdarbių knygos išleistos dar XVI a., o manosios visos iš XX-ojo). Antroji grupė - knygos, iš kurių galima išmokti konkretaus dalyko. Vienų pamokos jau išbandytos, kitoms eilė ateis gal po metų, gal po dešimtmečio, bet ateis. O jeigu ir netiesiogiai, tai gal kokią idėją įkvėps. Tiesa, prieš trečiąją grupę dar galima būtų prisiminti albumus. Jie - šaltinis žinių, idėjų, įkvėpimo ir gražių svajonių. Jas tiesiog miela turėti ir vartyti.
Ir dar yra ta net ne trečioji, o ketvirtoji grupė - knygos, kurios namuose yra neaišku kodėl. Naudoti jų lyg ir neplanuoju. Kažko pasimokyti iš jų? Galima, bet tie praktiniai dalykai yra ir kitur? Pavartyti, pasigrožėti? Na, tai ne albumai, visi vaizdai praktiniai. Tik kad aš tokių neplanuoju naudoti.
Viena iš tokių knygų (ir pati naujausia rankdarbių knyga) - Elizabeth Morgan "Sewing Church Linens". Knyga įdomi. Joje sudėta daugybė naudingos informacijos įvairių Vakarų krikščionių konfesijų atstovams (pati autorė yra Episkopalinės bažnyčios atstovė, bet kaip pati rašo, kad nors skirtingų konfesijų atstovų naudojami dydžiai, formos ar pavadinimai kiek skiriasi, pati konstrukcija lieka ta pati). Taigi, piešiniai tie patys, simboliai irgi. Vienintelis bet... Lyg ir neplanavau tuo užsiimti. Jau knygos viršelį puošia granatai, galintys tapti siuvinėjimo motyvais.


Turinį puošiančios gėlių juostos galėtų tapti juostomis, kurios pritvirtintos prie varpo, skelbiančio Mišių pradžią.


Kaip jau sakiau, įvairios susiuvimo, kampų dailinimo pamokos yra labai naudingos. Bet juk aš jas ir kitose knygose surašytas turėjau... Ne dėl jų pirkau (neaišku, ir išvis kodėl pirkau).


Gražiausi šioje knygoje man ornamentai. Tokie kaip šio lapo kairėje pusėje ir panašūs.


Tik jau minėjau, kad neplanavau aš šių monogramų siuvinėti. Būtų įdomu pabandyti. Visa bėda, kad dažniausiai tie bandymai virsta visai neblogais rezultatais. Bet aš neturėčiau, kur tą rezultatą panaudoti. Siūti bažnytinius reikmenis vardan siuvimo? Gerai, jeigu nepavyktų. Išardyčiau eksperimentą ir tiek. O jeigu netyčia pakenčiamai pavyktų? Dažniausiai pirmuosius savo eksperimentus pasilieku sau. Bet tokį namuose laikyti? Kažkaip lyg irgi jo vieta turėtų būti kitur.
Vienu žodžiu, absoliutus galvosūkis. Kaip ten sako: neturėjo boba problemos... O paršiukas visai gražus, man patinka. Tik pjauti (naudoti) gaila :D

6 komentarai:

  1. Agne, gi fantastiškiausią "paršiuką" turi!!! Kažkur širdies kampely jaučiau, kad turi būti tokių knygų, ir še tau... :) Kaip LABAI norėčiau bent perverst...
    Matai, kai ruošiaus krikštyt savo vaikus (pirmą ir antrą kartą), ilgokai nešiojaus minty tą... mintį (ot nušnekėjau :)), kad norėčiau kažką gražaus padovanot kunigui, kuris mano vaikus krikštija... ar bažnyčiai. Na, kokią stulą, ar staltiesę altoriui... Kažką tokio. O gal ne kunigui, gal pačiai bažnyčiai. Paskui pamaniau, kad gal net nebūtinai tai, kurioj krikštijamės. Kaip auką. Juk nebūtinai pinigus bažnyčiai aukot. Pavyzdžiui, Tiberiados brolių koplyčios altoriaus užtiesalas kažkada buvo kritęs į akį.. kuklumu, pavadinkim. Dar buvo toptelėjus tokia sąsaja su votais. Juos kaip padėką žmonės dovanoja bažnyčioms, paveikslams puošt, o juk ko negali tapt tokiu "votu" ir rankdarbis - koks bažnyčios apyvokos daiktelis?..
    Galų gale iš dalies laiko trūkumas apsprendė tai, kad likau savo idėjos neįgyvendinus, iš dalies... kad neturėjau iš kur pasisemt va tokių idėjų ir žinių... Žodžiu, kai ruošimės krikštyt ketvirtą... :D :D arba nuspręsiu savo "votą" padovanot, žinosiu, kur kreiptis. Ačiū labai, kad pasidalinai savo turtais!

    AtsakytiPanaikinti
  2. Na, tavo komentaras kažkodėl nenustebino :D O šiaip, bet kada prašom į svečius, kai užsuksi į Vilnių. Aš ir kitokių knygų turiu... Ir kas įdomiausia, šiandien ryte galvojau apie tave. Einu dabar tavo elektroninio adreso ieškoti (tikiuosi, kad bloge yra) ir rašyti laišką.

    Beje, šios knygos ir autorė labai šauni. Manojoje knygoje trūko vieno piešinio, tai parašiau jai prašydama, gal galėtų jį elektroninių paštu atsiųsti. Bet kadangi šiuo metu jinai neturi galimybės padaryti skaitmeninę kopiją, gausiu popierinę. Va taip.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Bet ir radai ko "užsipergyventi"! Labai graži knyga. Ir nepergyvenk jei praktiškai jos nenaudosi, ji tiesiog puošt tavo rankdarbių knygu lentyna na ir visada turėsi ka duodi pavartyti svečiams užsukusiems taurelei naminio krupniko.
    .. nors pagalvojau, kad kas kas o Agne tikrai neištverko ko nors naujo neišbandžiusi:)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Supratau, grįžusi namo eisiu krupniką virti :D

    AtsakytiPanaikinti
  5. Agne, nuostabi knyga, pačiai būtų įdomu pavartyti. Spėju ten daug gražių ornamentų.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Aušra, jeigu norėtum ar pati pasižiūrėti, ar sesuo susidomėtų, pranešk. Juk ir aš kartais į Kauną atklystu, ir tu į Vilnių.

    AtsakytiPanaikinti