2011 m. lapkričio 1 d., antradienis

Kojinės

Jeigu kas nors papasakotų istoriją, kuri mus ištiko šį savaitgalį, nepatikėčiau. Nespėjo mano brolis penktadienį išvažiuoti ir mano kompiuteris pasakė: "eik tu į visas keturias puses, o man ilgasis savaitgalis, neveiksiu". Brolis leido savuoju pasinaudoti. Na, galvojau, gerai, padarysiu darbus su jo stacionariu kompiuteriu (manasis - nešiojamas). Bet taip ir nesugalvojau, kaip jį įjungti. Kai pagaliau grįžo brolis, jis pasakė: "taigi ten mygtukas yra. O tu niekad jo nejungei?" Taigi, yra ten nupieštas mygtukas, bet jis plokštumoje, kurioje aš taip ir nesupratau, ką reikėtų spausti. Yra dar brolio nešiojamas kompiuteris, kurį jis iš manęs paveldėjo, bet tas jau beveik iškeliavęs į pensiją - tinka knygą paskaityti, filmą pažiūrėti, bet tik ne kokias nuotraukas tvarkyti ar šiaip rimtesnius darbus. Vienu žodžiu, mano darbams teko laukti, kol brolis grįš namo.
Bet nuotykiai tuo nepasibaigė. Grįžęs namo brolis pirmiausiai bandė jungti savo kompiuterį ir... nebeįsijungė. Pradinė diagnozė: kompiuteris užsimanė naujos motininės plokštės. Tą patį penktadienį, kaip paaiškėjo, mūsų abiejų kompiuteriai atsisakė dirbti. Visa laimė, kad bent manąjį šiaip taip reanimavo (iki čia priskaitę jau turėtumėte pradėti galvoti, kuriuos dokumentus reikia skubiai įsirašyti, pasidaryti atsargines kopijas; bet juk iš svetimų klaidų nesimokom...). Bent jau duomenų nepraradau. Tiesa, USB jis neskaito, skype neveikia. Visa laimė, kad pasisekė išorinį diską prijungti. Tad ryt su juo bus elgiamasi žiauriai - nenori veikti, tai bus suformatuotas. O aš skubu įdėti kelias jau senokai numegztų kojinių nuotraukas. Neaišku, kada vėl turėsiu kompiuterį. Teks savuoju dalintis su broliu, kuriam darbui reikia ne tik visiško pensininko. Darbo dienų vakarais tikriausiai jau nebesėsiu prie jo.
Viena pora numegzta iš kilmingų siūlų, seniai laukusių savo eilės - gryna šimtaprocentinė merino vilna. O ką, kojinės ir tokios gali būti. Kartais taip smagu pabūti nepraktiškai. O štai apie fotogeniškumą šių kojinių aš patylėsiu. Nesiteikė jos normalios kojinių formos išlaikyti. Bet ant kojos maloniai guli, tad atleisiu joms šią ydą.


Štai kitos kojinės daug panašesnės į kojines. O siūlai? Ką aš žinau, kažkokie kojinėms skirti. Bet čia ne tie margi, kurie parduotuvėse parduodami, o tokie, kurių gyvenime jau paskutinis etapas atėjo - į kojines, o po to į šiukšlyną. Be abejo, tame tarpe dar panešiosiu. Bet daugiau šie siūlai nebebus permezgami.


Beje, kas keisčiausia, tiek vienos, tiek kitos kojinės svėrė po 91 gramą. Tad sumegzti 182 gramai. Su džiaugsmu mažinu atsargas toliau. Dabar bus eilė pasirodyti broliui skirtoms kojinėms-šlepetėms. Štai jų pora jau virš dviejų šimtų gramų svers. Bet tai bus tada, kai atgausiu paauklėtą kompiuterį.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą