2011 m. lapkričio 13 d., sekmadienis

Ponas Triušis

- Triušis! - tarė sau Pūkuotukas. - Mėgstu pašnekėt su Triušiu. Jis kalba apie protingus dalykus. Ir nesako ilgų nesuprantamų žodžių kaip Pelėda. Jis kalba trumpais žodžiais, pavyzdžiui: "Gal nori valgyt?" - arba: "Vaišinkis, Pūkuotuk!" - Aišku, reikia eiti pas Triušį.

Ir tada jis sugalvojo dar vieną posmą:

Pašnekovas triušis mielas,
Atidus.
Savo svečiui visą sielą
Atiduos.
Triušio šnekos man patinka.
Ypač posakis: "Vaišinkis"
Pūkuotuko ausiai tinka
Kaip medus.

(Milne A.A. Pūkuotuko pasaulis. - Garnelis, 1999, p. 204-205)

Šį kartą ne Pūkuotukas eis pas Triušį. Pasipuošęs Triušis eis sveikinti nedidelio berniuko su gimtadieniu. Net kaklaraištį ta proga pasirišo.

Tikiu, kad šis tikrai nebus paskutinis. Gal ir dar daugiau gyvūnų iš Tildos knygų pasiūsiu. Kada nors. Lietuviško lino atraižų namuose labai daug, tad reikia jų kiekį mažinti. Tik gal kitą kartą taip nerizikuosiu ir priedus apžiūrėsiu iš anksto. Tikriausiai ne kiekvieną kartą taip sėkmingai tarp savo atsargų rasiu derantį kaklaraištį.

P.S. Bet kaip sunku kaklaraištį kitam užrišti. Kai sugalvoju kokį šalikėlį tokiu mazgu užsirišti, negalvodama sumazgau. Bet kai triušiui reikėjo, gerokai privargau.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą