2011 m. vasario 28 d., pirmadienis

Pirmadienio progresas

Praėjusį pirmadienį galėjau pasakyti tik deja, deja... Užtai šį savaitgalį prie siuvinėjimo prisėdau. Baisiai norėjosi išsiuvinėti vidurinę dalį. Ir štai akivaizdus rezultatas - įveikiau. Tiesa, gaidys toks kiek keistokas, labai jau savotiškos jo spalvos. Bet gal tokios ir buvo anuomet naudojamos, o gal ryškiosios per šimtmečius išbluko? Visgi svarbiausia, kad vidurys baigtas. Dabar belieka apsispręsti, ar kilsiu į viršų, ar leisiuos žemyn. Kitą pirmadienį paaiškės.

2011 m. vasario 27 d., sekmadienis

Brolio megztinis

Šis megztinis buvo baigtas dar pernai, tik vis neprisiruošiau nufotografuoti. Apie jį vienintelė mintis - nieko gero ta juoda spalva, kiekviena dulkelė, kiekvienas plaukelis taip matosi... Mezgiau iš "Red Heart Fina DK" siūlų. Jau net nepamenu, ar virbalai buvo 3, ar 2,75 numerio. Bet akivaizdu, kad kitą kartą megsiu su kokiais 2,5. Raštas "rijo" beprotiškai daug siūlų, o dar tyso į ilgį nuo mezginio svorio, tai pabaigus teko nuo apačios trumpinti. Bet megztinį baigiau. Ir baigiau gruodį, kai saulės nesimatė nė lašo. O štai dabar, jai spiginant pro langą, kaip lengva būtų megzti iš juodų siūlų... Bet kuriam laikui man jie jau pabodo.

2011 m. vasario 25 d., penktadienis

Pora vakarų darbo

Šis megztinis jau kaip ir finišo tiesiojoje. Liko labai labai nedaug.


Nors neatmestina galimybė, kad gali tekti ir ardyti... Sugalvojau megzti labai gudriai: iš pradžių kaip ir reglanas, vėliau - artėjama prie statytų rankovių. Dabar beliko gudriai padaryti kaklą, suformuoti pečių liniją bei viską apmegzti. Ir be papildomų siūlų. Na, jeigu nepavyks, tada nuardysiu šį eksperimentą ir padarysiu paprasčiausias statytas rankoves. Rezultatas bus tikresnis. Ir įtariu, kad daug greičiau numezgamas... Bet bandyti taip norisi. O čia kaip atrodo rankovės eksperimentas. Vaizdas man patinka, tik kaip megzti toliau?

2011 m. vasario 23 d., trečiadienis

Apie nerankdarbiškus rankdarbių žurnalus

Vakar sulaukiau klausimo, kur gi aš naudoju tokius leidinius, kaip "Tautodailės metraštis".


Na, pirmiausiai tai aš juos, žinoma, skaitau. Ir sužinau smagių dalykų. Kad ir štai tokia citata: "Mažosios Lietuvos valdžia 1540 m. buvo išleidusi įsakymą, įpareigojantį seniūnus kiekvieną keikūną paklupdyti, priversti pabučiuoti žemę ir sumokėti tam tikrą piniginę baudą beturčių reikalams" (Angelė Vyšniauskaitė, "Šeima ir etninių tradicijų reikšmė šiandienai", Tautodailės metraštis. Žemaitija, Nr. 2, 1998, p. 3). Įdomu paskaityti ir kitus straipsnius, kad ir apie Žemaitijos mitologinius ir sakralinius objektus arba Mažosios Lietuvos antkapinius paminklus. Svarbiausia nepamiršti, kur išspausdinti šie straipsniai, kai sugalvosiu į anuos kraštus pakeliauti, kad nekiltų klausimas: skaičiau, turiu, bet kur ieškoti?
O dabar apie tai, ką galima panaudoti. Straipsniai apie tautinį kostiumą ar juostų ornamentus yra ne tik įdomus. Juose juk esama ir nupieštų ornamentų. Ornamentai visuomet yra gėris. Juos galima panaudoti dar vienoms riešinėms. O gal net nupiešti ir išsiuvinėti dar vieną samplerį, sukurtą lietuviškų raštų pagrindu.

Be abejo, smalsu ir pasigrožėti tautodailininkų darbais. Daugybė jų nuotraukų padeda gimti naujoms idėjoms.

2011 m. vasario 21 d., pirmadienis

Apie siuvinėjimo progresą

Tiksliau, šį kartą apie jo nebuvimą.
Taip ir neprisėdau prie siuvinėjimo praėjusią savaitę. Ji buvo ganėtinai įtempta. O po savaitgalio norisi atostogų. Na, nieko nepadarysi. Tiesa, numezgiau kelias naujojo megztinio eiles (prie to, kurio pabaiga jau arti, neprisėdau, nes ten galvoti reikia). Bet negi rodysi tas kelias eilutes?
Užtat šeštadienį Biržų muziejuje nusipirkau "Tautodailės metraščio" 1998 metų numerį. Pasakysite, kad seniena? Bet aš tokio neturėjau. Ten radau straipsnių apie tautinį kostiumą, lietuviškas juostas, gražių nuotraukų ir ornamentų. Bet į muziejų galite nebėgti, daugiau numeriu nebėra. Akivaizdu, kad šis laukė manęs. Ir išvis apie tekstilę ten daugiau nieko nėra... O buvo štai šis:

2011 m. vasario 18 d., penktadienis

Naujas megztinis...

...pradėtas :D Būtent, dar vienas pradėtas darbas. O namuose guli kitas, kurį užbaigti reikia poros vakarų (čia jau su siūlų užkaišiojimu ir visa apdaila). Bet šį kartą bent jau turiu pasiteisinimą. Aš visuomet daug skaitau, o šiuo metu ypač. O skaitant labai tinka lengvi mezginiai. Tiesa, kartais pabosta geros akys, stulpeliai ar ripsas, bet kažkas paprastas numezgama tarsi netyčia, beskaitant. Šis mezginys būtent toks: iš pradžių daug lygaus rašto, o po to - daug ripso. Labai tinkama prie skaitymo. O ryt dar ir kelionė nusimato, tad autobuse galėsiu nesukti galvos ir ramiai megzti (reikia tik priekio akis užsidėti ir porą pirmųjų eilių numegzti dar šiandien, kad nereikėtų galvoti, skaičiuoti, o galėčiau ramiai bendrauti su bendrakeleiviais.
Taigi: vokiška "Schoppel Wolle" vilna iš "Mezgimo zonos", 3 numerio virbalai ir daug daug valandų darbo ( gal ir nelabai?). O čia pati pati pradžia:

2011 m. vasario 16 d., trečiadienis

"Pūkuotukų" siuvinėjimas arba Punch Needle Embroidery

Vakar, įdėjusi vieną iš savo pradėtų darbų, sulaukiau klausimo: o kas tai per daiktas? Papasakoti, ką perskaičiau knygose ir atradau internete, galiu. Daug sunkiau pasakyti, kaip tai pavadinti. Z. Morkūnaitės knygoje "500 rankdarbiai" (Kaunas: Rientas, 1996) skyrius, kuriame aprašyta ši technika, vadinamas "Kilimai, daromi specialia kilpine adata". Panašu, kad pati autorė neapsisprendė, ar tai siuvinėjimas, ar ne. Ji rašo: "Kilpine adata galima padaryti labai gražių kilimėlių, pagalvėlių, išsiuvinėti liemenes, vaikiškus rūbelius. Labai gražiai atrodo rankdarbiai, kai siuvinėjama ant storo paltinio audinio vilnoniais siūlais". Na, kaip ir siuvinėjama su šia adata. Visa bėda, kad apie kilimą lengviau pasakysi, kad jis yra austas ar rištas. Siuvinėtas sunkiai įsivaizduojamas. Su anglų kalba viskas daug paprasčiau: procesas vadinamas "punch", siuvinėtojas - "puncher", siuvinėjimo adata - "punchneedle". Vienu žodžiu, viskas labai paprasta. Gal būtų galima šį procesą vadinti kilpinių siuvinėjimu ar vienu iš jo variantų (kilpinis siuvinėjimas įmanomas ir su paprasta adata).
Štai čia minima, kad jau XV a. šiuo siuvinėjimu buvo puošiami bažnytiniai drabužiai, o jūreiviai taip siuvinėjo pledus. Manasis piešinys siuvinėjamas muline siūlais 3 siūliukais, tačiau tradiciškai turėtų būti naudojami nestori siūlai, kokius dabar naudotumėm pirmiausiai mezgimui.
Adatų šiam siuvinėjimui yra daugybė. Jų įvairovę galite pamatyti kad ir šioje parduotuvėje. Aš dirbu štai su tokia.

Ten pat galima rasti ir "Dimensions" firmos rinkinių kilpiniam siuvinėjimui, tarp jų ir manąjį "Tall Flowers".

Audinys, kuris buvo rinkinyje, primena vidutinio tankumo džinsą. Vienu žodžiu, reikia storesnio potankio audinio. Žinoma, siuvinėjant storu siūlu (ar net medžiagos juostelėmis) audinio reikės gerokai retesnio. Tačiau svarbu, kad jis būtų tvirtas.
O kaip siuvinėti, pamokų internete yra nemažai. Galite pasiskaityti kad ir čia. Youtube galite rasti daugybę filmukų, štai vienas iš jų. Svarbiausia teisingai laikyti adatą, jos nepersukti. O suklydus, tenka siūlą išmesti. Išardžius jo jau nebepavyks panaudoti. Štai taip atrodo manojo siuvinėjimo blogoji dalis.

O štai taip geroji.


Tiesa, turiu įtarimą, kad prisidariau problemų. Tarp didesnių spalvų plotų dar reikės išsiuvinėti kontūrus. Tačiau bijau, kad susiuvinėjau per tankiai. Kontūrą patartina daryti bent dviejų eilių. Įdomu, man jos tilps, ar ne?

Bet kolkas darbas stovi. Blogojoje pusėje jau per daug galų. Netyčia galiu ką nors išardyti. Pasibaigė tekstiliniai klijai, kuriais pritvirtinu galus. Kol jų nenusipirksiu, šis siuvinėjimas lauks ir liūdės...

P.S. Kuo toliau rašiau, tuo labiau man patiko pavadinimas "kilpinis siuvinėjimas". Gal dar galima būtų pridurti "specialia adata". O gal "siuvinėjimas kilpine adata". Kaip jūs galvojate? Kadangi lietuviška siuvinėjimo terminija yra labai miglota, tenka terminus kurti patiems.

2011 m. vasario 15 d., antradienis

Pradėti 10

Galit mane sveikinti su šiokiu tokiu apvaliu skaičiumi - dešimtas pradėtas siuvinėjimas. Tiesa, ne kryžiuku. Šis yra badomas specialia adata. Piešinys yra blogojoje pusėje ir "siuvinėjama" matant tik ją. Kilimėlis matyti tik apvertus darbą. Šiuo metu šio "Dimensions" piešinuko turiu tiek:

Šiemet tikrai baigsiu.
O pradėtų siuvinėjimų dar yra.

2011 m. vasario 14 d., pirmadienis

Pirmadienis - pradėtų darbų diena

Ne, ne, ne, šiandien naujų pradėtų darbų nerodysiu (nors ir turiu tokių). Tiesiog savaitgaliais prisėdu prie pradėtų senienų. Tad pirmadienis - pati tinkamiausia diena parodyti, kokie tų pamirštų darbų progresai. Šiuo metu žaidžiu su sampleriu. Pradėjau nuo paties vidurio, kadangi taip buvo paprasčiausia apskaičiuoti, kur centras bei kur turės būti darbo kraštai. Vadinu ją velykine. Velykų Avinėlis jau baigtas. Toliau matyti replės, kopėčios bei kauliukai. Tik niekaip nesuprantu, kas tas langas, du smėlio laikrodžiai ar dar kas kitas kvadrate, kurį išsiuvinėjau kairėje. Akivaizdu, kad ten kažkas, kas yra susiję su išganymo istorija. Gal visgi išsiaiškinsiu, kol baigsiu siuvinėti. Reiks vėl pasiskaityti Evangelijas, gal atrasiu, ko neprisimenu.


O čia nuoroda toms, kurios irgi sugalvotų nerti žgutą. Aš mokiausi pagal šį filmuką.

2011 m. vasario 12 d., šeštadienis

Ne visai naujas "Inspirations"

Jau kurį laiką perku nuostabaus grožio žurnalą su labai geromis siuvinėjimo pamokomis. Prieš pusantros savaitės gavau naujausią numerį. Tiesa, jau yra ir dar naujesnis, kuris po kokios savaitės turėtų būti pas mane. O šio kelionė į Europą užtrūko dėl nepalankių oro sąlygų Australijoje.
Štai taip atrodė paskutinis gautas numeris.
Tradiciškai labai gražūs darbai, sukurti siuvinėjimo meistrų iš viso pasaulio.Šį kartą ir šis tas (pagalvėlė) modernesnių, abstrakčių darbų mylėtojams.
Ir labai labai išsamios pamokos.
Perkam mes šį žurnalą drauge su Beata. Tiksliau, jinai jį ir parsiunčia kelioms išprotėjusioms lietuvėms... Aš jau esu pagal jį siuvinėjusi. Beata vis dar grožisi. Tad nusprendėm pažaisti: iki kito numerio išsiuvinėti bent vieną darbą iš jau gauto. Išimtis taikoma paskutiniam gautam, nes antrasis per daug greitai ateis, be to, ir siuvinėti šitaip sugalvojom šiomis dienomis. Bet užtat per tą patį laiką dabar turėsim išsiuvinėti du darbus iš dviejų numerių.
Na, bet svarbiausia, kad aš jau sugalvojau, ką siuvinėsiu. Tik apie tai - kitą kartą.

2011 m. vasario 11 d., penktadienis

Žgutas

Retkarčiais kyla noras išbandyti kažką naujo. Net ir tuomet, kai abejoju, ar tas daiktas bus panaudotas. Taip buvo ir su žgutu: žiūrėjau, žiūrėjau į kitų žmonių darbus. Baisiai norėjosi perprasti techniką. Tik labai abejojau, ar kada kažką tokį kabinsiuos ant kaklo ar užsidėsiu ant rankos. Bet juk darymas ir naudojimas yra du visiškai skirtingi dalykai. Tad užsivėriau ant seno storo rusiško siuvimo siūlo kinietiškus karoliukus (apie jų kokybę čia nekalbėsiu, juk tik eksperimentui) ir pabandžiau nerti. Ir nieko nepavyko... Bet kelis metrus karoliukų taip ir palikau ant siūlo, kol sugalvosiu, ką su jais veikti. Gulėjo mėnesį, antrą... O vieną dieną suradau nuorodą į pamokas youtube. Siuvinėdama ir žiūrėdama "Panoramą" viena akimi stebėjau, kaip neriamas žgutas. Paaiškėjo, kad viskas labai paprasta. Tad ir žaidžiu. Apyrankei nunerta dalis jau per ilga. Žiūriu į šią virvę ir galvoju, kad kažkaip netyčia net ir iš tragiškų karoliukų neriamas daiktas labai neblogai atrodo. Panašu, kad gal net kada sugalvočiau užsidėti. Tik vėriniui, panašu, karoliukų per mažai suverta. Be to, vienų daugiau ir neturiu. Ar tik neteks visus sunėrus eiti ir ieškoti, kur dar parduoda kinietiškus karoliukus? Laikai atėjo...
Nuotraukos tai nelabai kokios. Galėtų kas patarti, kaip skaidrius karoliukus fotografuoti. Būčiau labai dėkinga.

2011 m. vasario 10 d., ketvirtadienis

Riešinės Beatai

Šios riešinės jau baigtos. Kaip jau paaiškėjo, raštas sukurtas Guodos. Baisiai jis man patinka. Įtariu, kad vieną dieną reikės jos prašyti leidimo ir sau tokias riešines nusimegzti. O gal šias snaiges per visą riešinę išdėliosiu. Bet jau skaičiavau - tuomet vienai riešines virš 1500 karoliukų reikėtų. Įdomu, kiek čia metrų? Gal visgi tokių nebenoriu :D
Tad štai ir jos: Drops Alpaca siūlai, čekiški karoliukai, kuriuos suvėrė pati Beata, 1,25 numerio virbalai ir keliolika valandų darbo.

2011 m. vasario 9 d., trečiadienis

Dovanos

Šiandien parodysiu porą dovanėlių. Viena, kurią gavau už nedidelę pagalbą, - medinis skirtukas, puoštas dekupažu. Kadangi dėti į knygą storokas, jam labai neblogai tiko receptų dėžutė: išsiimi receptą, o į jo vietą įdedi skirtuką. Ten jis ir apsigyveno.
O čia dar viena dovana už pagalbą mezgant skarą: mezginių žymeklis, kuris jau atsidūrė ant mezgamos skaros.
O taip pat adatėlės, kad nepritrūkčiau, kai reikės kitą skarą tampyti.


Dar buvo ir šokoladų, bet su namiškių pagalba jie labai greitai išnyksta...
Ačiū už dovanas. Jos bus mielai naudojamos.

2011 m. vasario 8 d., antradienis

Tarp mezgimų

Taip jau nutiko, kad paskutiniu metu daugiausiai mezgu: pirštinės, skara, riešinės. Dabar pradėtos dar vienos riešinės ir po truputį baiginėjamas megztinis (šie abu dar niekieno nematyti, žinoma, išskyrus namiškius). Tačiau bandau ir siuvinėjimus judinti, kad beviltiškai neužstrigtų. Labai menkas, bet visgi progresas.

Iki Velykų būtų neblogai bent jau velykinę juostą išsiuvinėti. Gerai, kad jos šiemet tokios vėlyvos.

2011 m. vasario 7 d., pirmadienis

Kai reikia skubiai...

... tada daiktas skubiai ir atsiranda. Paskambino vieną kartą Beata ir pasakė, kad jai skubiai reikia riešinių. Na, tas skubiai buvo gal trys savaitės. Bet jai tai buvo per trumpas laikas (aišku, būtų spėjusi, bet jai dar reikėjo nusivelti šalį, pasidaryti vėrinį... na, kaip visuomet). O aš turėjau kitų darbų. Tad raštą išsirinko, karoliukus suvėrė ji pati. Man beliko tarp kitų darbų numegzti.
Prisipažinsiu, nemėgstu, kai raštą reikia persipiešti iš kito mezginio. Ir šiaip, svetimi raštai man kuo toliau, tuo sunkiau mezgasi (turiu pusantros riešinės pagal vieną norvegišką knygą, o kada užbaigsiu, nežinau). Bet ko nepadarysi dėl draugės... Tikėjausi surasti, kas buvo ta, kuri pirmoji numezgė riešines šiuo raštu. Bet kai radau ne vieno ir ne dviejų žmonių riešines su šiomis snaigelėmis, netekau vilties. Visgi jeigu jūs žinote, kas buvo ta, kuri pirmoji persipiešė šį raštą, būsiu dėkinga, jeigu pranešite. Norėčiau jai padėkoti, o taip pat ir jums pasakyti, kas ji, nes raštas labai labai gražus.
Šviesiai rausva Drops alpaka, blizgantys margi bordiniai žali karoliukai ir labai gražus rezultatas. Beliko susiūti.
Dėkoju Guodai už gražų raštą, o čia galima rasti tas pirmąsias - riešines jos sesei.

2011 m. vasario 6 d., sekmadienis

"Pieštukų" "spalvinimo knygutei" pavyzdžiai

Sausį rašiau apie iš Jungtinės Karalystės atkeliavusią "spalvinimo knygutę". Po to užsisakiau dar vieną knygą, skirtą taip pat šiam siuvinėjimui - su Royal School of Needlework vardu išleistą "Crewelwork. Essential Stitch Guides". Man šios mokyklos vardas - vėliava, po kurios vardu buriasi tradicija, patirtis, kokybė. Nedvejoju, nes žinau, kad knyga bus naudinga ir verta kiekvieno už ją išleisto cento. Tad štai ji - manieji "spalvinimo pieštukai".

Atsivertusi šią knygą, tikrai būčiau nustebusi, jei nežinočiau, kas manęs laukia. Iš išorės tikrai nepasakysi, kad knyga susegta spirale. Bet dygsnių vadovėliui tai labai didelis pliusas - visuomet gali atsiversti reikiamą lapą ir negalvoti, kuo paremti, kad neužsiverstų.

Knygos pradžioje, po autorės ir mokyklos pristatymo, pateikiama trumpa šio siuvinėjimo būdo istorija. Kadangi Lietuvoje ir ypač lietuviškai istorinių straipsnių apie siuvinėjimą tikrai nėra per daug, man būtų patikęs ir ilgesnis tekstas, bet knyga juk ne apie tai (beje, jei išgirstumėt apie kokią knygą apie skirtingų siuvinėjimo rūšių istoriją, būčiau dėkinga, jei man praneštumėt, tos knygos man labai reikia).

Įdomus ir naudingas dalykas - iliustruoti praktiniai patarimai, kaip paruošti audinį siuvinėjimui, persipiešti piešinį. Vieną pasiūlymą tikrai išmėginsiu. Tai galėtų būti išeitis, kaip perkelti piešinį ant tamsaus audinio. Kitą savaitę keliausiu į dailininkams skirtų reikmenų parduotuves ir ieškosiu geros akvarelės, kuri išsiplautų. Apie rezultatus būtinai papasakosiu, ypač jeigu jie bus sėkmingi.

O štai ir svarbiausia knygos dalis - daug daug dygsnių. Ir kiekvienas jų puikiai iliustruotas. O knyga, net jeigu ją pasidėčiau kokį dygsnį mokydamasi, neužsivers. Idealus tokios knygos variantas: įprastas ir todėl niekur neužsikabinantis viršelis bei spirale susegti ir puikiai atsiverčiantys lapai.

O čia jau saldainiukas - knygos pabaigoje įdėti nuostabūs darbai, išdidinti atskiri jų fragmentai bei aprašymai, kokiais dygsniais tie grožiai išsiuvinėti. Čia jeigu įkvėpimo ką nors pradėti pritrūktų.

Tai tiek apie šią knygą. Jeigu ir jūs jos užsimanytumėte, ieškokite čia. O man belieka įkvėpti ir surasti drąsos pačiai išbandyti šį siuvinėjimą (na, paaiškinkit jūs man, kokiu būdu vilnoniais ir tikrai ne pačiais ploniausiais siūlais įmanoma siuvinėti poros milimetrų ilgio dygsnius, aš nesuklydau - milimetrų...)

O aš ir dar vienos tos pačios mokyklos knygos sulaukiau. Bet apie ją jau kitą kartą.

2011 m. vasario 5 d., šeštadienis

Pradėti 9

Nieko naujo, tik dar viena labai labai pradžia: "The Nostalgic Needle" rankinukas "Off With Her Head". Rankenas turiu. Likusi vienintelė smulkmena - išsiuvinėti. Tiksliau dar dvi. Po to reiks ir pasiūti. Visgi jau imu galvoti, kad tų pradėtų galėtų būti ir mažiau. Reikia baiginėti...

2011 m. vasario 4 d., penktadienis

Pirmoji skara baigta

Na štai, pirmoji šių metų skara jau baigta. Šiuo metu ilsisi po žiauraus badymo ir džiūvimo (nuotraukose jau be adatėlių). Megzta iš plonytės itališkos merino vilnos "Centolavaggi" (100 gramų - 1400 metrų). Mezgiau sudėjusi du siūliukus 4 numerio virbalais. Kitą kartą rinkčiausi visgi plonesnius virbalus. Jeigu siūlas būtų buvęs su pūkų, tuomet būtų tikę ir šie. O dabar plonoka skara. Aišku, apsivyniojus ir su ja būtų šilta. Bet tiesiog užmesta ant pečių ji būtų labiau puošni nei šilta. Bet atrodo gražiai. Man patiko.

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis

Pradėti 8

O čia - šimtmečio darbas. Viso - 40 lapų. O čia pirmojo pradžia. Kada nors bus nuostabios nuotraukos reprodukcija. O aš - nepataisoma optimistė :D

2011 m. vasario 2 d., trečiadienis

Pradėti 7

Dar vienas seniai pradėtas siuvinėjimas. Kada nors turėtų būti piniginytė-dėklas siuvinėjimo smulkmenoms. Ir bus. Tik gal dar ne šiemet. O gal? Kas žino...

2011 m. vasario 1 d., antradienis

Pradėti 6

O čia mano blusinėjimas - Mary Wigham - 40 linas, 1 muline siūlas. Lyg to būtų maža - pusiniais kryžiukais per vieną siūlą (nes pilni kryžiukai netelpa).


Ir jeigu tikitės, kad aš jau artėju prie pabaigos, tai galvokite dar kartą... Bijau, kad dar nė neįpusėjau.