2011 m. balandžio 30 d., šeštadienis

Rebecca Scott. Samplers

Kaip prieš pusantros savaitės nufotografavau savo rankdarbių knygų lentyną, sulaukiau štai tokio Vilmos klausimo: "Ar čia darbo priemonės? Ar daugiau aistra - pamačiau, vadinasi, ji turi būti mano lentynoje?" Nėra taip paprasta atsakyti į šį klausimą. Tikrai tai nėra darbo priemonė. Knygos dar neatsipirko ir neaišku, ar kada nors atsipirks. Nors tenka iš rankdarbių kažkiek užsidirbti, daugiausiai tai daroma savo malonumui. Nėra ir vien turėjimo aistra, kuomet vos pamatai ir prisireikia. Bankrutuočiau, jeigu taip pirkčiau knygas (nėra jos tokios pigios). Tiesiog turiu kelis pomėgius, iš kurių vienas - rankdarbiai. O kadangi noriu ne tik siuvinėti, badyti vieną kryžiuką po kito, kol susidėlios kažkoks piešiny, bet ir kažką daugiau sužinoti, tenka pirktis knygas.
Šiandien parodysiu vieną visai siuvinėjant nereikalingą, bet labai įdomią knygą - Rebekos Scott "Samplers".

Schemų šioje knygoje visai nėra, tik 120 puslapių teksto ir nuostabių iliustracijų. Autorės specializacija - istorinis siuvinėjimas ir samplerių datavimas nuo XVI a. pabaigos iki XIX a. II pusės. Tad ir šioje knygoje sampleriai yra aprašomi chronologiškai bei pagal temas (kvakerių, vargšų, amerikiečių). Nuostabūs senieji priminė kažkada Viktorijos ir Alberto muziejuje matytus grožius, į kuriuos žiūri ir galvoji: kiek reikėjo laiko juos išsiuvinėti, kiek dirbta prie kiekvienos smulkiausios detalės.

Be abejo, didelė dalis darbų siuvinėta kryžiuku. Nors taip pat naudojami ir daugybė kitų dygsnių.

Sampleriai naudingi mokantis ne tik siuvinėti, bet ir, pavyzdžiui, geografijos...

Dar viena įdomi detalė, apie kurią nebuvau girdėjusi: jeigu jūs galvojat, kad tos mergaitės pačios kūrė raštus, piešinius, pamirškit tai... Pirmosios rankdarbių knygos atsirado XVI amžiuje. O nuotraukoje, kurią įdėjau apačioje, vaizduojamo nebaigto samplerio (datuojamas 1660) piešinį sukūrė ir nupiešė profesionalūs dailininkai.

Ne tiek jau daug mes pažengėm nuo XVII a. Ir tada buvo drobės, paruoštos siuvinėti. Tik dabar dar ir siūlus dažniausiai prideda. Tada bent ši dalis buvo paliekama siuvinėtojai.

Dar nebaigiau šios knygos skaityti. Šiuo metu esu užsiėmusi kitais darbais, tad skaitymui savo malonumui laiko beveik nebelieka. Bet vis po kokį puslapį ar du prieš miegą įveikiu. Tad gal galima ją pavadinti knygą "sielai pamaloninti". O juk tai irgi labai vertinga.

2011 m. balandžio 25 d., pirmadienis

Juda...

Abėcėlės jau gerokai išsiuvinėta. Sampleris po truputį juda. Smagu jį siuvinėti. Bet įtariu, kad dabar kuriam laikui atidėsiu. Saulėtas dienas reikia pataupyti siuvinėjimui ant juodo pagrindo, kuris baisiai sunkiai sekasi žiemą, kai ir taip tamsu. Tuomet akys ypač vargsta. O dabar reikia tik saulės sulaukti ir siuvinėti.

2011 m. balandžio 24 d., sekmadienis

Resurrexit, sicut dixit!


Jis prisikėlė, kaip buvo sakęs!

Христос воскресе!

He is risen!

Visiems visų konfesijų krikščionims, šiemet kartų švenčiantiems Kristaus prisikėlimą, nuoširdžiausi sveikinimai šventų Velykų proga!

Easter greetings for all christians, this year together celebrating resurrection of Christ!

2011 m. balandžio 20 d., trečiadienis

Iš mano knygų pasaulio

Kadangi kartkartėmis vis užsimenu, kad nusipirkau tai vieną, tai kitą knygą, periodiškai buvau klausiama, kiek jų turiu. Atsakymas labai paprastas: per mažai... Bet šeštadienį tvarkiau savo knygų lentynas, tad mano rankdarbių knygoms (toms, kurios ne tamsiam kambary ar dar kur nors) teko garbė persikraustyti iš vienos lentynos į tris. Padariau kelias nuotraukas. Ir kaip maloniai žiūrėjosi nedidelis laisvas tarpas... Tarsi būsimų knygų pažadas. Bet jo jau nebėra. Ir menki tarpai virš knygų jau užpildyti. O knygų aš turiu vis dar per mažai. Ech...
Kam labai rūpi, kas lentynose, pasmalsaukite išsididinę nuotraukas. Išimties tvarka šį kartą jos nemažintos. O aš po švenčių (ši savaitė, kaip ir visuomet prieš Velykas, užimta kitais darbais ir mintimis) vieną kitą knygą atversiu ir parodysiu, kas jos viduje.

2011 m. balandžio 18 d., pirmadienis

Sampleris

Šią savaitę gerokai pasiuvinėjau. Žinoma, norėtųsi daugiau, bet ir tiek labai neblogai. Ateinančią savaitę laiko bus gerokai mažiau - Velykos. O nuo Verbų sekmadienio iki Velykų mano laisvas laikas kažkur ima ir išgaruoja. Toliau siuvinėju abėcėlę. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad raides pasirenku nelogiškai - tai vienoje, tai kitoje vietoje. Visgi sistema yra. Raides renkuosi taip, kad visą siūlą išsiuvinėčiau. Tad užbaigusi vieną raidę, jeigu reikia, turiu galėti pasiuvinėti dar ir kitą.


Nors aš jau laukiu, kada užbaigsiu raides ir galėsiu pereiti prie apačioje esančių įvairių piešinių...

2011 m. balandžio 17 d., sekmadienis

Žvirbliukas

Nepamenu, ar kada sakiau, bet mūsų namuose visi siuvinėti paukščiukai yra žvirbliai. Net jeigu tai būtų apuokai. Tad ir čia dar vienas žvirbliukas. Nepamenu, iš kur gavau jo schemą. Kažkas atsiuntė piešinį jau prieš kelerius metus. Iš karto atsispausdinau ir planavau pradėti. Po to vienas popieriaus kampas (laimei, be schemos) buvo nuplėštas - gal skirtuko kokiai knygai prireikė? O štai šį pavasarį jis ėmė čirkšti mano namuose. Beliko sugalvoti, kaip jį apipavidalinti. Jei greitai nieko nesugalvosiu, keliausiu rinktis rėmą. O tai ne ką paprastesnis uždavinys. Tada beliks tikėtis, kad žvirblis nėra labai įnoringas.


Siuvinėta Sankt Peterburgo gamybos muline siūlais (jų kokybė nepasikeitė, o kaina labai miela - 80 centų už 25 metrus, o perkant daugiau ir nusiderėti galima; tiesa, tokios kainos Gariūnuose buvo gal prieš porą metų, reikėtų vėl nuvažiuoti siuvinėjimo siūlų atsargas papildyti, tik kad baisu vien pagalvoti apie važiavimą į tą turgų). Medžiaga - Zweigart'o linas, tikriausiai 28. Schema, kaip jau sakiau, nežinoma.

2011 m. balandžio 16 d., šeštadienis

Pledas jau siuvamas

Šiomis dienomis priešokiais siuvu pledą. Įtariu, kad jau gal kokius 50 kvadratukų ir susiuvau. Tai daryti daug nuobodžiau. O kai pagalvoju, kad viską užbaigus, dar reikės apnerti. O eilės bus kokių 5 metrų ilgio, o gal ir dar ilgesnės... Negi aš negalėjau kokių nors pagalvėlių prinerti, jos juk daug mažesnės... :D Bet dabar jau niekur nedingsiu, susiūta dalis pagalvėlei jau per didelė. Tad teks toliau kantriai siūto pledą. Tik niekaip nesuprantu, kodėl, tikrai ne per labiausiai mėgdama kvadratukų susiuvimą (jeigu tai reikia daryti) bei galų kaišiojimą, vis su tuo prasidedu? Nors nerti malonu: vienas-du ir baigta.


P. S. Vakar baigiau siuvinėti vieną smulkmeną, tad ryt parodysiu.
Be to, pafotografavau neseniai gautą knygą apie samplerius, tad kitą savaitę ją aprašysiu.
Ir dar: tikrai nepamiršau, kad žadėjau plačiau parašyti, kas per daiktas yra tie sampleriai. Pažadas nepamirštas. Tik kad naujausia knyga (o ji yra ne schemų rinkinys, bet istorinė studija) pakeitė mano pačios įsivaizdavimą, tad senąjį, kompiuteryje jau gulintį tekstą reikės gerokai paredaguoti, tiksliau, perrašyti. Bijau, kad prie jo prisėsiu tik kokį birželį. Bet samplerio iki to laiko dar tikrai nebūsiu baigusi siuvinėti.

2011 m. balandžio 12 d., antradienis

Pledas juda

Pledas jau gerokai pajudėjo. O kai jūs skaitysit šias eilutes, tikėtina, kad bus ir dar daugiau. Tad nusprendžiau, kad reikia kažkaip pradėti dėlioti turimus gabaliukus. Tam labai gerai tiko siuvinėjimo kryžiuku programa. Šiuo metu kvadratukų turiu štai tiek (tušti langeliai - trūkstami gabaliukai):


Ne tiek daug ir beliko nunerti. Bus daug siūlų sunaudota, truputį mažiau atsargų namie liks. O ir daiktas pravers. Tiesa, vientisas gabalas dar tik kompiuteryje. O dėžutėje - daug daug gabaliukų. O juos dar reikės susiūti ir apnerti. Neįtikėtina, bet daug šansų, kad iki Velykų užbaigsiu.

2011 m. balandžio 11 d., pirmadienis

Ir vėl pirmadienis

Labai jau greitai tie pirmadieniai ateina. Paprastai sampleriui lieka laiko savaitgaliais. O šį mezgiau, mezgiau, mezgiau. Ką, negaliu parodyti, nes bus dovana. Šeštadienį pažvelgusi pro langą ir pasiklausiusi vėjo kaukimo nusprendžiau, kad sekmadienį tikrai niekur neisiu ir pasiuvinėsiu. Norėtumėt... Atsikėliau, o lauke švietė saulė. Tad iškeliavau į ekskursiją po Barsukynės erozinį kalnyną. Nežinot, kur barsukynė? Ogi visai Vilniaus pašonėje. Bet aš irgi nežinojau. Ir apie sekmadieninius pasivaikščiojimus po Vilniaus miškus nežinojau. Užtat už šios dienos pasilaipiojimus kalvomis turiu būti dėkinga Danguolei. Ji taip įdomiai aprašė savo iškylą, kad šį kartą išsiruošiau aš. Tiesa, nuotraukų nebus. Fotoaparatas taip ir liko kuprinėje. Aplinkui per daug gražiai mėlynavo žibutės, ošė eglės. To nenufotografuosi. O fotografų ir be manęs pakako. Kartais kyla įtarimas, kad aš jau atsifotografavau - dabar noriu tiesiog žiūrėti. Ir ne pro fotoaparato objektyvą, o tiesiogiai.
Gerai jau, vakar vakare eidama namo jį išsitraukiau, nes pamiršau po ekskursijos išsiimti. Sužavėjo spalvos.


O čia ir mažasis abėcėlės progresas. Kaip norėčiau parašyti, kad ją jau baigiau ir pereinu prie kito elemento.

2011 m. balandžio 10 d., sekmadienis

Velykiniai siuvinėjimai

Šį sekmadienį ir vėl ne mano siuvinėjimai. Nors jeigu turėčiau juvelyrų grąžtą, bandyčiau ir aš taip pažaisti. O dabar galiu tik žiūrėti ir grožėtis, kaip žmonės siuvinėja ant... kiaušinių.

2011 m. balandžio 7 d., ketvirtadienis

123

Kad ir kaip neįtikimai tai skambėtų, skaičiai kalba patys už save: mano būsimas pledas jau turi šimtą dvidešimt tris kvadratukus. Tiesa, nesugalvoju, kaip juos abibūdinti: "jau" ar "tik". Pagal pradinius planus viso jų turėtų būti 187. O susiuvus dar ir kraštus reikės apnerti. Bet tu trečdaliai gabaliukų jau kaip ir nunerti. O ryt po darbo keliausiu į parduotuvę dar siūlų pirkti. Dabar turiu jau tik tris nepilnus matkelius. Iš jų galėsiu nunerti kokias 40, gal 50 detalių. Iki pabaigos dar kiek trūks. Be to, ir apnėrimui nemažai siūlo reikės. O namuose nieko tinkamo neradau. Svarbiausia nenusipirkti per daug siūlų, kad neliktų.

2011 m. balandžio 4 d., pirmadienis

Toliau mokausi pažinti raides

Kaip ir prieš tai buvusią savaitę, taip ir šią toliau susipažinau su raidėmis. Kai kurių iš jų, tiesa, jeigu būtų buvusios po vieną, tikriausiai nebūčiau perskaičiusi (įdomu, kaip man pavyko baigti universitetą?). Šiaip ar taip, kelios raidės išsiuvinėtos. Be to, naują mėnesį sugalvojau pradėti nufotografuodama ir visą šiuo metu turimą vaizdą.

2011 m. balandžio 3 d., sekmadienis

Tiesiog gražūs vaizdai - Hardangeris

Prieš savaitę buvau įdėjusi reportažą apie Lefkaros siuvinėjimą. O kadangi youtube prie kiekvieno filmuko būna krūva nuorodų, paaiškėjo, kad kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių. Tad šiandien parodysiu porą filmukų su daug daug gražių hardangerio siuvinėjimo pavyzdžių. Prie kai kurių norisi tiesiog stabdyti vaizdą ir persipiešti motyvus. Kas žino, gal vieną dieną taip ir padarysiu.





P. S. Vakar rašiau, kad pledui jau nunerta apie 70 kvadratukų. Na, tas apie buvo beveik 80. O šiuo metu turiu lygiai 100. Pagal mano skaičiavimus tai reiškia truputį daugiau nei pusę viso pledo. Mielas skaičius...

2011 m. balandžio 2 d., šeštadienis

Būsimas pledas

Ko gero šiuo metu pats laikas galvoti apie šiltą vilnonį pledą: šiltasis pavasaris vis nesirodo, meteorologai dar ir sniegu gąsdina, o šilumininkai žada kitą savaitę atjungti šildymą... Gerai jau, su pledu aš pavėlavau. Bus jis rudeniui, kai atvės, o šildyti vis nepradės. Šiuo metu dar gerokai per mažai pledo turiu.
O ir priešistorė jo visai kita. Tikrai nesu tokia rūpestinga ir negalvoju apie tai, kad atšals ir reikės kažkokio daikto. Tiesiog turėjau "Teksrenos" grynos vilnos. Iš baltosios net kepurė buvau nusimezgusi. Bet net nepanešiojusi išardžiau - nepatiko. Ir štai vieną dieną peržvelgusi visus pradėtus darbus supratau, kad neturiu nei vieno, kurį galėčiau be didesnių pasiruošimų daryti kokias 10-15 minučių (jeigu pradėti darbą reikia ruoštis bent 3-4 minutes, o laisvo laiko kažką daryti turi net visas 10, tai gaila laiko net ir pradėti). Tada akis ir užkliuvo už šių siūlų (tiksliau, prisiminiau, kad ir iš jų reikia ką nors sukurpti). Ir prasidėjo... Kvadratukai patys paprasčiausi, greitai nusineria. Ir galų sąlyginai nedaug - tik du (būtent dėl šios priežasties atsisakiau pradinės minties kiekvieną eilę nerti kitos spalvos siūlu ir daryti margutį).
Šiuo metu jau turiu apie 70 kvadratų. O reikės kokių poros šimtų. Tad trečdalį jau turiu. Nors dabar vis pagalvoju, kad gal mažesnius kvadratukus reikėjo nerti, tuomet pabaigoje būtų galima įdomesnį ornamentą susiūti. Bet čia juk visiškai praktiškas daiktas, be to, skirtas dar ir siūlus sunaudoti, tad neriu iš to, ką turiu. Panašu, kad gali kokio vieno ar poros matkelių pritrūkti. Pagaliau reikės vieną nusipirkti, kad ta pačia spalva jau susiūto pledo visus šonus apnerčiau. Bet čia smulkmena. Juk atsargas sumažinsiu gal kokiais 700 gramų. O ir rankos užsiėmusios, kai kažką norisi daryti, o galva tingi idėjas materializuoti ant popieriaus.

Baltas siūlas nenorėjo fotografuotis. Tad kairiajame šone tik nelygi balta juosta. Bet nieko, pasirodys tie kvadratukai, kai bus susiūti į gabalą. Jeigu gerai pasiseks, tikiuosi gal net balandį pradėti juos susiūvinėti (nors prieš tai dar teks gerokai pažaisti, kol sugalvosiu, kaip jungti).

P. S. Šiandien gavau labai lauktą knygą apie samplerius. Tad per šią savaitę vakarais tikiuosi ją perskaityti ar bent jau perbėgti akimis. Tuomet gal jau net kitą savaitgalį tikiuosi pradėti atsakinėti į klausimus, kas tie sampleriai yra.