2011 m. gegužės 30 d., pirmadienis

Pirmadienio procesas

Praėjusią savaitę progreso nebuvo jokio. Visai neturėjau laiko siuvinėti. Tad šią savaitę jau prisėdau (nors ir trumpiau, nei būčiau norėjusi). Tiesiog suvokiau, kad jeigu neatrasiu bent kokios valandos per savaitę, tai tų darbų niekaip ir neužbaigsiu. Tad tiek turiu dabar.



Šią savaitę atostogauju. Teoriškai galima būtų tikėtis, kad po atostogų pažersiu darbų. Deja, deja... Ryt anksti ryte išvažiuosiu į užsienį, o grįšiu tik sekmadienį anksti ryte. Kadangi važiuoju į renginį, tai ir ten laiko rankdarbiams nebus. Tačiau pasistengsiu, kad ir man išvykus kartkartėmis atsirastų koks įrašas. Viena skara jau beveik išdžiuvo. Jeigu saulė neprapuls, nufotografuosiu ją kur nors pievoje. Parodysiu ir pledą, kiek jo jau turiu susiuvusi (paskutiniu metu žmonės teiraujasi apie jį ir kuo šilčiau, tuo labiau :D ). O jeigu pasiseks, tai gal ir dar vieną pusskarę šiandien ištampysiu. Jeigu ne, tada jau tik grįžusi...

P. S. Į jūsų komentarus atostogaudama neatsakysiu. Prie kompiuterio prisėsiu jau tik grįžusi namo ir juos visus perskaitysiu.

2011 m. gegužės 29 d., sekmadienis

"Pūkuotukas" baigtas

Minėjau, kad pritrūkau gero pusmetrio siūlo, kad galėčiau užbaigti pūkuotąjį siuvinėjimą. Teko palaukti, kol jį atsiuntė iš Amerikos. "Dimensions" visuomet tvarkingai išsiunčia siūlą, jei jo pritrunka, tačiau kai darbas beveik beveik baigtas guli ir bado akis, kantrybę tai patampo.
Siuvinėdama padariau išvada, kad per tankiai badyti yra taip pat negerai, kaip ir per retai. Ir ne tik dėl to, kad gali paaiškėti, jog siūlo turi per mažai. Bet ir todėl, kad pats siuvinėjimas tampa vos ne kalneliu, siūlai nebetelpa. bet siuvinėjimo sutvarkymo problemą spręsiu, kai sugalvosiu, ką su juo veikti. Pagalvėlei gerokai per mažas šis paveiksliukas. Gal kada reikės įrėminti.
Tad dabar šiek tiek informacijos: siuvinėtas originalus "Dimensions" rinkinys "Tall Flowers". Jį galite rasti kad ir čia (bent aš čia pirkau). Audinys - medvilnė, kiek primenanti džinsą (tik retesnė). Pats procesas visai smagus, nors aš dabar norėčiau labiau pabandyti ant kokio maišinio lino vilnoniais postoriais siūlais pabadyti (tik speciali adata, gaila, vien siuvinėjimo siūlams pritaikyta). Siuvinėta trimis siūliukais vienu metu.
O dabar - vaizdai:

2011 m. gegužės 24 d., antradienis

Apsvaigus nuo kvapų...

Vakar vakare ištampiau skarą. O šiandien ryte sėkmingai palikau ją namuose. Tad nufotografuoti pavyko tik apie devintą vakaro. Bet to visai nesigailiu. Radau nuostabų slyvos krūmą. Tiesa, kvapas gerokai svaigino, tai net ir dalis nuotraukų buvo kiek apsvaigusios.
Įtariu, turėčiau ką nors parašyti apie skarą? Ravelry forume yra grupė tiems, kurie nori išbandyti mezginius anksčiau už kitus. Toks žmogus štai čia tiesiog atsiliepia į kūrėjų, ieškančių, kas norėtų išbandyti jų sukurtus mezginius, prašymą. Tikrai nesu pirmoji taip žaidžianti lietuvė. Be to, kol aš numezgiau vieną skarą, kai kas sugebėjo per tą patį laiką tokias pačias dvi numegzti, tik iš skirtingų siūlų (apie tai įrašas dar bus, sekite spaudą). Megzta iš estiškos vilnos (jau net galiu neberašyti, kur pirkau, ir taip visoms aišku). Sunaudojau 233 gramus. Liko tikriausiai apie šimtą. Tad aš jau nerimstu, nes noriu nusipirkti dar kokių nors siūlų ir megzti ką nors raštuotą.
O dabar tiesiog pavasariškos žydinčios skaros nuotraukos.






Jeigu kam atrodo, kad nuotraukų per daug, tai jau man atleiskit. Skara kaip skara, bet tas krūmas buvo toks gražus...

2011 m. gegužės 23 d., pirmadienis

Savaitgalis be kompiuterio ir skolos

Šį savaitgalį pagaliau pavyko išvažiuoti į sodybą. Tai buvo beveik stebuklas, nes bijojau, kad toks džiaugsmas pavyks ne anksčiau kaip birželio vidurį. Apkasiau kelis krūmus, iškasiau vieną nenorinčią augti vyšnią (pati kalta) ir nušalusį serbentą (įdomu, kas dėl to kaltas - krūmas ar šaltis; bet kiti nenušalo). Rudenį tuščioje vietoje (kur žemė irgi buvo perkasta ir žolių šaknys išrankiotos) bus pasodinti kiti krūmai. Be to, dar pamezgiau. Viena savaitgalį baigta skara ištampyta džiūsta, kita bus tampoma ryt.
Bet svarbiausia - nepasiėmiau kompiuterio. Teoriškai gal ir reikėjo. Bet tuomet būčiau jautusi pareigą padirbėti. O aš penktadienį vos neužmigau bekasdama žemę. Deja, supratau, kad nemyliu aš kompiuterio. Aišku, kartais jis neblogas dalykas, bet mielai sutikčiau dirbti be jo... Deja, šiais laikais humanitarui nelemta gyventi be tos dėžutės - ranka rašytų tekstų niekas nenorėtų (be to, būkim sąžiningi, jau ir raumenys, kurių reikia rašant ranka, atrofavosi). Ir kitų darbų, deja, negalėčiau daryti be savo "laptopo" - nei pamaketuočiau, nei galėčiau pavaidinti, kad bent truputį sugebu piešti (tai yra, valdau mygtukus Ctrl+C, Ctrl+V bei sugebu reikiamas vietas kilnoti, jungti ir dalinti).
O dabar apie skolas, apie kurias gėda prisipažinti. Tikriausiai dėl to irgi buvo kaltas nuovargis, kai net fotografuodavau tik tiek, kiek būtina... Viename forume vyksta konkursas: žmogus padaro dovaną ir visi norintys ją gauti susirašo. Dovanotojas ištraukia vieną asmenį, kuriam skiriama dovana. O gavėjas įsipareigoja parengti kitą dovaną. Ir taip žaidimas tęsiasi. Tad šį kartą laimė nusišypsojo man - gavau labai šiuo metu man naudingą dovaną nuo Irmos - pagalvę (kad tik laiko miegoti atsirastų). Lininė, siuvinėta labai gražiu ornamentu. Miegočiau ir miegočiau ant tokios :)


Dar buvo maia siuvinėjimo rinkinys. Niekad šios firmos neturėjau, tad buvo smalsu, kaip jie atrodo.


Ir dar vienas grožis, už kurį turėčiau dėkoti ne tik Irmai, bet ir jos darbo valytojai. Ši, sužinojusi, kad Irma siuvinėja, padovanojo jai reprodukcijų albumą. O Irma, žinodama mano pomėgius, pridėjo prie dovanos. Belieka išmokti vokiečių kalbą, kad suprasčiau, kas parašyta. O pačios samplerių nuotraukos labai labai gražios.

Esu labai laiminga, gavusi tokias gražias dovanas. Tik gėda, kad taip ilgai jų neparodžiau. Visgi galiu nuraminti - mano pačios dovana jau pradėta. Kažką gražaus daryti yra daug paprasčiau negu tai įamžinti.
Dar vienas grožis - gimtadienio dovana nuo Beatos. Gavau nuostabų "šlapio skuduro spalvos" (kad ir kaip nekaip tai skambėtų, spalva labai graži) šalikėlį. Beata šilko apvėlimą jau puikiai įvaldė, reiks kada prašytis į pamokas. Šalikėlis tiks prie daugelio mano rūbų. Labai jis mielas.


Be to, gavau žirklutes ir būsimą adatų dėžutę (ji vadinasi "pasidaryk pats", pirmiausiai teks suvalgyti saldainius). Iš šitų gėrių pasidarysiu kelioninį rinkinį. Dėžutėje įsikurs reikalingos adatos. Visa tai dar buvo sudėta į odinį dėkliuką, kuris kažkodėl paspruko iš kadro. Bet jis bus greitai sugrąžintas į vietą ir lauks būsimos kelionės.


Tiesa, Beata, "tavo spalvų" (čia toks kodinis pavadinimas) skara jau džiūsta ištampyta. Ji tokia labai nemenka išsitampė... Artimiausiomis dienomis parodysiu.

2011 m. gegužės 17 d., antradienis

Naudinga informacija

Kartais mezgant tam tikrus darbus reikia parašyti, kiek metrų siūlo sunaudojai (ypač tai pasakytina apie testuojamas schemas ir aprašymus). Deja, ilgą laiką iškildavo klausimas, kiek metrų šimte gramų turi Biržų "Siūlo" linas. Sonata net ėmė kalbėti apie tai, kad reikėtų išmatuoti (tada aš supratau, kad iš manęs dar labai menka mezgėja, o tie 11 šalių per šiuos metus - atsitiktinumas, o ne diagnozė). Kadangi aš matuoti nenorėjau, nusprendžiau tiesiog imti ir parašyti šio fabriko vadybininkams. Ir šiandien ryte sulaukiau labai malonaus laiško, kurio dalį dabar ir jums perrašysiu (kad žinotumėt, jeigu kada sugalvosit savo mezginio iš lininių siūlų schemą kur nors spausdinti bei norėsite parašyti metražą).


Dėkojame, kad domitės mūsų gaminiais.
Gaminame įvairių storių 100proc. lininius verpalus šlapio verpimo būdu. Galimi verpalų storiai: Nm 9.5; Nm 11.6; Nm14.7; Nm17.9; Nm20; Nm21.7; Nm26; Nm30. Jie gali būti vienos gijos, taip pat susukti iš 2,3,4 gijų priklausomai nuo verpalo storio.
Pagrindiniai mūsų gaminami verpalai Nm 17.9, jie gali būti susukti iš 2,3,4 gijų. Metražas 100g:

Nm17.9/2 - ~880m;
Nm17,9/3 - ~600m
Nm 17.9/4 -~450m.

Viena babina sveria ~1kg, gramais verpalų nepardavinėjame. Baltos ir natūralios lino spalvos verpalų turime pasiūlyti beveik visada, o dėl spalvotų, jei neturime atitinkamos spalvos ir ją reikia specialiai dažyti nustatomas minimalus užsakymo kiekis 90kg (1 dažymo partija).
Jums būtų paprasčiau apsilankyti mūsų firminėse parduotuvėse „Lino namai“ Vilniuje Universitetog.10; Pilies g.38; Vilniaus g.12; Kaune Laivės al.88; Klaipėdoje Tiltų g.11 arba Biržuose Vytauto g.31, kur galėtumėte apžiūrėti mūsų gaminamų verpalų kokybes, spalvynus. Taip būtų paprasčiau išsirinkti.
Jeigu kiltų daugiau klausimų, prašom kreiptis.

Tas adresas, kuriuo reikėtų rašyti: info@siulas.lt
O lino spalvų rojus, kuriame medituojasi ir gimsta patys nuostabiausi stebuklai, yra štai čia.

P. S. Labai dėkoju visiems, palikusiems komentarus po mano siuvinėta boružėle. Blogspot'as juos suvalgė. Visa laimė, kad pašto dėžutėje liko.

2011 m. gegužės 16 d., pirmadienis

Juda, juda...

Šiandien vėlai ir trumpai, nes reikia kitus darbus (deja, nesusijusius su rankdarbiais) daryti. Tiek jau yra.

2011 m. gegužės 15 d., sekmadienis

Dovanos. Istorijos pabaiga

Nusprendžiau, kad sekmadienis - tinkama diena baigti rodyti dovanas. Kitaip tai bus istorija be pabaigos. Tad dar krūva to paties žaidimo dovanų:

Skirtukas ir jo tobulai išsiuvinėta antroji pusė (net pavydas ima, kad kiti taip tvarkingai išsiuvinėja blogąją pusę, kad net slėpti nereikia; nors ir manoji ne tragiškiausia).


Dar viena segė:


Dailus lininis maišelis, ...


... kuriame gulėjo štai tokia užrašų knygutė (jau net žinau, ką į ją rašysiu).


Su mažomis bitutėmis.


Šauni Tildos angeliukė (dar viena į mano nedidelę kolekciją, į kurią tikrai ne kiekvienas angelas įleidžiamas, o šioji puikiai tiko ir pritapo).


Du mieli siuvinėti maišeliai, kuriuose atradau saldainių ir arbatos (kad gyvenimas saldesnis būtų).


Ir puodelis, puoštas siuvinėtu ornamentu.



Visų saldumynų ir arbatų nerodžiau. Jų buvo nemažai. Ir visi buvo greitai sunaudoti pagal paskirtį :D
Ačiū visoms dovanotojoms.

2011 m. gegužės 12 d., ketvirtadienis

Mano pirmasis iškilusis siuvinėjimas

Šią boružėlę siuvinėjau dovanų vienai boružių mylėtojai. Kai perskaičiau, kad ji nori visko, kas tik būtų su jomis, prisiminiau šią mažylę. Tiesa, atsivertusi piešinius suabejojau, ar tikrai ją siuvinėti, gal visgi ką nors kitą. Tie sparnai - gal kokio centimetro ilgio. Pirmiausiai buvo išlankstyta floristinė viela (įdomu, ką ji veikė mano namuose, tikriausiai boružės ir laukė). Tik baigus siuvinėti sparnus brolis davė gerą patarimą ir atnešė man reples. O aš vielą lanksčiau pirštais... Gaila, kad nenufotografavau jos prie kokios nors monetos ar kito daikto, kurio dydis yra aiškus.

Siuvinėta ant natūralaus šilko šilkiniais "Madeira" siūlais, naudota floristinė viela, piešinys ir aprašymas iš "Inspirations".

Visgi faktas yra vienas - iškilusis siuvinėjimas (stumpwork'as) man patiko. Tokių darbų bus ir daugiau.
Ir dar: jau greitai turėčiau gauti naują "Inspirations" numerį. Tad pačiu laiku įvykdžiau mūsų su Beata susitarimą ir išsiuvinėjau kažką iš turimo numerio. Dar nusižiūrėjau staltiesę kitame. Bet čia dar reikės pagalvoti - o jeigu nespėsiu staltiesės baigti iki kito numerio? Gal visgi naujojo numerio garbei pirmiausiai išsiuvinėsiu ką nors mažesnį.

2011 m. gegužės 10 d., antradienis

Ir dar dovanų

Toliau rodau savo dovanų gausybę. O jų tikrai daug. Kitame voke radau štai tokią dėžutę.


O joje...


Taip, taip, taip... nuostabi siuvinėta ir sutažo juostelėmis dekoruota segė. Tikiuosi, kad ir aš kada nors išmoksiu ką nors panašaus daryti. Labai patinka man visokie sutažu dekoruoti dirbiniai.
Be to, voke dar gulėjo atvirukas ir prie jo priderinti siūlai. Su DMC viskoze dar nebandžiau draugauti. Bet gal jau laikas?


Suprantu, kad jūs jau klausiate, kiek dar tų dovanų bus. Bus.
Atplėšusi dar vieną voką, radau štai tokį dėkliuką. Labai praktiškas ir gražus daiktas.


Pasižiūrėję į vidų pamatysit, kad jis turi porą gilių kišenėlių. O skirtas virbalams ar vąšeliams susikrauti. Daiktas kaip tik man. Aš gi net kelioms dienoms važiuodama įsimetu kelis rankdarbius. Niekad nežinau, ką užsimanysiu daryti. O jeigu pasiimsiu tik vieną darbą, o jį daryti nekils ranka? Juk rankdarbių reikmenų parduotuvių esama ne visur, o prekybos centrų (net pačių didžiųjų) asortimentas manęs netenkina...

Štai taip atrodo išskleista geroji pusė.


Viduje virbalų nebuvo. Bet slėpėsi štai toks siūlas - 5 Pearl cotton'as. Labai graži jo spalva. Ir kiekis nemenkas. Belieka sugalvoti, ką siuvinėsiu.

Šiandien ir vėl baigiu žodžiais "laukite tęsinio". Dovanų dar bus.

2011 m. gegužės 9 d., pirmadienis

Cirque des triangles

Nusprendžiau pirmiausiai išsiuvinėti visus trikampų rėmus, o po to juos užpildyti. Šis darbas ir yra sudėtingiausias. Kadangi nesinori skaičiuoti kryžiukų, tenka sugalvoti, kaip siuvinėti, kad kraštinės susijungtų ir siūlo nereikėtų daugelyje vietų nukirpinėti. Bet sistemą jau pagavau, tad trikampių po truputį daugėja.


Dėl tų baltų dėmelių neverta nerimauti. Jos tikrai išsiplaus. Tik niekaip nesuprantu, kodėl jas palieka mano rėmas. Klausimas toms, kurios siuvinėja su q-snap'ais: jusiškiai irgi tepa?

2011 m. gegužės 8 d., sekmadienis

Gimtadienio dovanos

Praėjusį pirmadienį paštininkė turėjo mane keikti. Tą dieną buvo mano gimtadienis ir jai teko atvilkti šešis storus vokus ir vieną dėžutę. Visa laimė, kad mano mama buvo ir juos paėmė (aš jau seniai darbe buvau). Dar porą siuntinių vėliau jau pašte atsiėmiau, nes atnešė, kai nieko namie nebuvo. Visų dovanų per vieną kartą aš tikrai neparodysiu, tad šiandien - pirmosios dvi.
Pirmajame voke, kurį atplėšiau, slėpėsi mielas vasarinis rankinukas iš lino, puoštas megztomis ir karoliukais dekoruotomis gėlėmis.


O taip pat žgutas su labai gražių akmeniu (jeigu kas pamenat mano nertą žgutą, tai jis dar nebaigtas, be to, jo spalva man šiaip sau, tad nebaigiau, nes nesugalvojau, kur panaudoti; o štai tik virtualiai mane pažįstantis žmogus spalvą labai pataikė ir šis vėrinys tikrai bus nešiojamas).


Dar ir šokoladas bei atvirukas. Šokoladas papildys namuose esančias atsargas, kurios kartais savaitę kitą guli nejudinamos, o kartais kelias dienas iš eilės po plytelę būna suvalgoma (tiesa, namiškiai dažniausiai ir mano dalį galiausiai suvalgo).


Dar viena dovana - siuvinėtas kalendorius. Dovanotoja prisipažino, kad norėjo jį laminuoti, bet jai pasakė, kad tai yra neįmanoma. Ką gi, man labai pasisekė. Aš planuoju šį nuostabų siuvinėjimą nunešti įrėminti, priderinti kokį platų rėmą, o tuomet keisti kalendorių, o ant rėmo kraštų klijuoti lipnius lapelius su pastabomis. Bus gražus ir praktiškas daiktas, kurio pati tikrai neprisiruoščiau pasidaryti.


Dar ir atviruką gavau su mielomis boružėlėmis.


Ir šios dovanos kartu.


Ryt parodysiu, kiek pasiuvinėjau trikampių ornamentų. O po to toliau laukite reportažų apie dovanas. Jų bus dar keli.

2011 m. gegužės 6 d., penktadienis

"Pūkuotuko" finišo tiesioji

Praėjusį savaitgalį jaučiausi tragiškai: skaudėjo gerklę, varvėjo nosis (na, dar ir užgulusi buvo). Vienu žodžiu, ką nors protingo veikti buvo sunkiai įmanoma. Tad sėdėjau ir badžiau. Ir badžiau, ir badžiau, ir badžiau... Na, savaitgalis buvo kiek per trumpas. Baigti nespėjau. Bet liko labai nedaug. Vienintelė bėda, kad per tankiai dariau dygsnius, tai dabar sunkoka siauras linijas įterpti. Kartais nustumiu ir kitos spalvos siūlą, taip prailgindama kai kurias kilpas. Tuomet, pilnai užpildžiusi tam tikrą plotą, tuos siūlus tiesiog nukerpu. Kadangi planuoju daryti paveiksliuką, nieko tiems nukirptiems galams neatsitiks. O ir ženklo nebus. Tad šiuo metu vaizdas yra štai toks:


Ir iš arčiau:

2011 m. gegužės 2 d., pirmadienis

Pirmadienio naujienos

Kaip jau rašiau, pailgėjus dienoms iš dėžės traukiamas siuvinėjimas ant tamsaus pagrindo. Žinau, kad žiemą niekaip neprisiversiu jį pasiuvinėti, o jeigu pasiseks, per vasarą gal ir užbaigsiu. Tuomet ir seniai seniai išsiuvinėtą "Cirque des circles" gal perrėminsiu. Nebepatinka, kad jis su stiklu. Be to, gali ir rėmą tekti keisti (abejoju, kad įvyktų stebuklas ir po kelerių metų tokį patį rėmą gaučiau antrajam paveikslui). Po šio savaitgalio turiu štai tiek:

2011 m. gegužės 1 d., sekmadienis

Vieta, kur galbūt siuvinėjo Henrikas VIII

Na, gal ir nesiuvinėjo, bet tikrai viešėjo. Hamptonų dvaras kažkada buvo viena iš daugelio jo rezidencijų. O dabar ten yra viena geriausių siuvinėjimo mokyklų - Karališkoji siuvinėjimo mokykla. Jau esu ne kartą ją minėjusi, turiu ten leistų knygų... Ir vis pasvajoju, kaip norėčiau ten pasimokyti. Na, į kursus aš tikrai ten nuvyksiu. Tik galvoju palaukti, kol Viktorijos ir Alberto muziejaus tekstilės ekspozicija atsidurs jai skirtoje vietoje (nors skrydžiai į Londoną ir nėra tokie brangūs, bet geriau skristi vieną kartą ilgesniam laikui, pasirinkti ilgesnius kursus bei daugiau pamatyti). Vienu žodžiu, artimiausia kelionė į Londoną bus beveik darbinė (tik dirbu visai su siuvinėjimu nesusijusį darbą, bet ar tai svarbu...)



Na, o kadangi šiuo metu labai madinga kalbėti apie karališkas vestuves, tai ir šis įrašas bus šiek tiek apie jas. Mary Corbett tinklaraščio įraše galima paskaityti, kaip buvo pasipuošęs arkivyskupas. O Karališkoji siuvinėjimo mokykla, tęsdama savo tradicijas, ir vėl prisidėjo prie nuotakos suknelės. Tie nėriniai daryti rankomis... Štai čia yra oficialus pranešimas.

P.S. Gal eiti pirkti loterijos bilietą? Aukso puodo pakaktų (net ir mažiau), kad galėčiau mokytis šioje mokykloje.