2011 m. birželio 30 d., ketvirtadienis

Nimue "La pipe"

Vakar buvo mano brolio vardadienis. Ta proga praėjusią savaitę, atostogaudama, pagaminau jam štai tokią dovaną - Nimue pypkių. Siuvinėjau daugiau mažiau iš to, ką turėjau. Tiesa, kelios siūlų spalvos buvo nupirktos, bet karoliukai naudoti iš atsargų: auksiniai Mill Hill'o (gerai, kad jų turėjau, nes kitaip būtų tekę prisiūti dengtus auksu) ir šampaniniai čekiško biserio.
Patį pypkę traukiančio žiogo piešinį sukūrė prancūzų dailininkė Erlé Ferronnière . Jis yra išspausdintas knygoje "Halloween: Sorcières, Lutins, Fantômes et autres Croquemitaines". Ech, būtų labai įdomu ją pavartyti.


Rėminau tradiciškai Dysnos gatvėje esančiose dirbtuvėse (tose, kurių durų stiklai išmarginti). Jau nepamenu, kiek metų pas juos viską rėminu ir dar neteko nusivilti (todėl kartais pasakojimai apie tai, kad darba įrėmino blogąja puse į viršų skamba kaip iš fantastikos srities). Ten man prie kelerius metus pirmą kartą buvo paveikslas įrėmintas su dviem rėmais. Dabar kartais ir vėl tuo pasinaudoju.

P.S. Šiandien pradedama siūlų naikinimo akcija. Galutinis svoris - 83,1 kilogramas. Įdomu, kiek metų reikės, kad jie bent perpus sumažėtų.

2011 m. birželio 29 d., trečiadienis

Tapymas siūlais

Nežinau, ar esu čia minėjusi Trish Burr. Gal dar ir ne. Nors jos darbais žaviuosi seniai. Ir vis dar svajoju apie jos knygas ir DVD, gal dar kokį rinkinį. Bet tai yra tik laiko klausimas. O šiandien noriu pasidalinti atradymu jos tinklaraštyje - interviu su tapytoja Cayce Zavaglia, kuri, besilaukdama kūdikio, ėmė tapyti siūlais. Kviečiu ir jus paskaityti tą pokalbį bei pasižiūrėti nuostabius šios menininkės darbus.

Ir trumpas anonsas: šiandien iš rėmintojo pasiimsiu per praėjusią savaitę išsiuvinėtą darbą, tad rytoj jau bus vaizdų. Be to, gal galėsiu pateikti daugmaž tikslų turimų siūlų kiekį. Šiuo metu prisverta jau virš 70 kilogramų. Artimiausiam dešimtmečiui pakaks (kad taip ir siuvinėjimo atsargų tiek turėčiau...)

2011 m. birželio 27 d., pirmadienis

Vargšai mano siuvinėjimai...

... keičiu pažiūras, pereinu prie mezgimo...

Bet pirmiausiai gal formalus vakarinis praėjusios savaitės atsiskaitymas: šiek tiek siuvinėjau.


O dabar jau visa istorija:
viename lietuviškame siuvinėjimo forume buvo paskelbtas žaidimas skambiu pavadinimu: Mezgimo konkursas "žiurkėnėms". Taisyklės labai paprastos: mezgama tik iš turimų siūlų (be abejo, pirmiausiai juos pasvėrus). Ir sveriami nauji darbai bei sunaudoti įvairiausi mezgimo ir nėrimo siūlai. Šiuo metu paskelbtos trys nominacijos, galinčios laimėti prizus:
Daugiausiai kilogramų sumezgusi
Mažiausiai gramų pasilikusi
Įdomiausią, originaliausią darbelį numezgusi
Be abejo, į antrąją pretenduoti neturiu jokių šansų. O štai pirmajai atsargos pakankamos. Asmeniškai man sunkiausias darbas yra viską pasverti. Šiandien vakare pradėjau tas linksmybes. Rezultatas - 43,6 kilogramai. Pusšimtis tikrai bus, kai viską susversiu. Smalsiausia, kiek virš jo. Akivaizdus tik vienas dalykas: konkurso laikas siaubingai per trumpas. Tik nuo liepos 1 iki gruodžio 1. Tikriausiai reikės pradėti nuo kojinių-šlepečių (na, tokių, kurios mezgamos kokiais 5 numerio virbalais sudėjus vos ne dešimtį įvairiausių siūlų). Mocherą, be abejo, reikės palikti gruodžio 2 dienai. Riešines taip pat. Reikės tik skarų vienuoliktuką baigti. Bet jeigu siūlų atsargas bent kokiais 5 kilogramais sumažinčiau, jau būtų pasiekimas (bet mėnesiai tik 5). Daviau sau dar ir nerealų pažadą: jeigu sunaudočiau 10 kilogramų (primenu, per 5 mėnesius, tad apie pažado realumą niekas nekalba), gruodžio 2 dieną keliausiu pirkti kokių nors siūlų naujam mezginiui. Ir į kainas nežiūrėsiu. Gal tai bus kašmyras, šilkas ar koks kitas gėris, kurio tuo metu užsimanysiu (vienintelis kylantis klausimas, ar verta pradėti taupyti pinigus; šansų tiek sumegzti juk nėra...)

P.S. Visi įrašai, susiję su šiuo žaidimu, turės pavadinimą "žiurkėnėms"...

P.P.S. Su siuvinėjimu visiškai neatsisveikinu. Pirmadieniais vaizdai bus. Tik akivaizdu, kad progresas bus labai menkas.

2011 m. birželio 26 d., sekmadienis

Po atostogų

Deja, deja, geri dalykai labai greitai baigiasi. Ypač jeigu šiuo metu planuoji atostogauti vos savaitę. O visgi darbų nuveikta ne tiek ir mažai. Kai kurie dar turės pabūti paslaptimi ir kelias dienas palaukti. Savaitės pabaigoje pamatysite, kokį darbą padariau (gerai jau, beveik padariau, beliko apipavidalinimas). Šiuo metu jis dar nerodomas. Niekad nežinai, kas gali užklysti čia ir per anksti pamatyti nuotraukas.
Užtat galiu parodyti dar vieną skarą. Tai buvo dar vienas schemos testavimas ir labai smagus rezultatas. Galvoju šį raštą dar kartą megzti. Skara vadinasi saulėgrąžų laukas. Nors man ji labiau primena žiedą. Bet kol saulėgrąžos dar nežydi, smagu bent viena apsigobti pečius.


Norintys schemą gali rasti ir nusipirkti štai čia. O aš mezgiau iš lininių siūlų. Sunaudojau 110 gramų (apie 490 metrų). Skaros dydis dar nežinomas, išmatuosiu ryt.

O aš jau vėl noriu atostogų. Turiu joms nemažai planų (na, bent kokioms 5-6 atostogoms tų planų tikrai pakaktų :D ). Tačiau artimiausiomis dienomis manęs laukia ganėtinai siaubinga atrakcija: sversiu visus turimus mezgimo ir nėrimo siūlus. "Žiurkėnė" bandys susisteminti savo atsargas. O nuo liepos 1 iki gruodžio 1 dienos vyks intensyvus jų naikinimas. Pasistengsiu sukauptus gėrius apmažinti (kad vėl ramiai galėčiau kaupti), namuose vietos vis mažėja ir mažėja...

2011 m. birželio 20 d., pirmadienis

Pirmadienis

Laikas ne bėga, o šuoliuoja. O aš vis bandau jį pasivyti. Šį kartą beveik aplenksiu: iki pirmadienio dar maždaug valanda. O kai jūs skaitysite šį įrašą, aš jau tikriausiai būsiu nebe Vilniuje. Išsivežu naują lininę skarą (dar vieną), kurią beliko išblokuoti, naują, šiandien pradėtą siuvinėjimą, kurį po savaitės reikia parsivežti jau baigtą, nes turės tapti dovana (teoriškai tai įmanoma), dar mezginį, skirtą darbuotis skaitant, nes ten daugiausiai geros akys. Deja, vežuosi ir kompiuterį, nes turiu darbų. Tikiuosi, kad juos pavyks padaryti pirmosiomis dienomis, o po to galėsiu jį pamiršti ir kiek pailsėti (nors jau išvažiavimas dirbti į sodybą yra malonumas, o ten dar ir ežeras, ir daržas, o tuo pačiu ir darbai jame, neleidžiantys visą laiką prie kompiuterio sėdėti, ir raudonuojančios braškės, ir interneto nebuvimas, ir galimybė palikti mobilųjį "ne ryšio zonoje" - tokių name yra).

O dabar pirmadienio ataskaita. Kitą savaitę gal ir nieko neparodysiu. Siuvinėsiu staigmeną.

2011 m. birželio 16 d., ketvirtadienis

Neturėjo bobutė problemų...

Pamenat šį posakį? Tai štai, pasistenkit nepirkti to paršelio. Aš jį jau įsigijau. Nuostabios knygos pavidalo. Pirmadienį iš pašto pasiėmiau Nancy Bush knygą "Knitted Lace of Estonia".

Buvo labai įdomu skaityti aprašymus. Dar savo eilės laukia DVD, kurį peržiūrėti vis nepakanka laiko. Tikriausiai ir pačią knygą iš pat pradžių apžiūrėjau nelabai įdėmiai, nes nepastebėjau, koks grožis yra ant jos viršelio. Reikėjo skarą pamatyti knygos viduryje, kad pasakyčiau, jog man jos REIKIA.



Nuotraukos iš
ravelry.

Paklausite, kokia čia problema? Atrodo, imk ir megzk, jei taip nori. Deja, deja. Užsimaniau labai naminės skaros. Todėl iš norimų siūlų buvo išprauktos visokios mocheros su šilku (aš net apie šilką mąsčiau, bet ir tą mintį išmečiau iš galvos. Tai štai: noriu kokybiškų naminių rankomis verptų (!) siūlų. Ir būtinai plonų, kad tiktų šiai skarai. Kažin, mano noras realus? Gal jūs kur matėte tokių gėrybių? Būčiau dėkinga, jei kada aptikę mane prisimintumėt ir pasakytumėt, kur tokių stebuklų galima gauti. Įtariu, teks dairytis užsienio parduotuvėse ir parduotuvėlėse...

2011 m. birželio 15 d., trečiadienis

Žalia, žalia...

... tik ne per dangų ir ne eglė. O dar viena lininė skara, besiilsinti ant grindų. Ir dar tik septinta šiemet. Nors... pagal programą beliko keturios, o dar tik birželio vidurys. Panašu, kad planai numegzti vienuoliką skarų per 2011-uosius bus įgyvendinti. Kad taip pavyktų iki rudens, būtų visai neblogai. Tuomet jau reikės megztinius užbaiginėti, naujas pirštines, kepures narplioti. Reikėtų pasidomėti, ar žiema vėl šalčio rekordus mus. Kiek jai ruoštis. Bet dabar vasara, tad vilną rankos ignoruoja, mezginiuose viešpatauja linas (dar medvilnė nedrąsiai bando įsiterpti).

Biržų 4-ių siūlų suktas linas, schema: Chincoteague Shawl

2011 m. birželio 13 d., pirmadienis

Ir vėl pirmadienis

Juda, juda mano siuvinėjimas. Savaitgalį praleidau sodyboje, kur vakarais nėriau, o dieną siuvinėjau (ir valgiau pirmąsias raudonas ir beveik raudonas braškes, ir laisčiau daržą, ir dar kažką veikiau, o vakarais labai anksti nulūždavau miegot). Nors veiklos buvo daug, bet dieną per karščius slėpiausi nuo saulės name (ačiū proseneliui, kad namo sienos pakankamai storos, tad namas dar ne visai įšilo). O ten siuvinėjau (kol neužmigdavau, o tai atsitikdavo greitai). Visgi tikiuosi, kad per artimiausias porą savaičių išsiuvinėsiu visus kraštus. O šiandien yra štai tiek...

2011 m. birželio 9 d., ketvirtadienis

Pasivaikščiojimas po Oslą

Osle aš nebuvau. Gal kada nors nuskrisiu. Bet šitaip vadinasi mano vienas naujausių mezginių - pusskarė. Kai numezgiau Beatai Annis, liko siūlo. Gerokai per daug, kad ramiai palikčiau, bet per mažai, kad numegzčiau ką nor. Tad nusipirkau dar vieną matkelį ir iškeliavau į Oslą. Gal kiek per daug suspaudžiau uždėdama akis ir kiek per laisvai nuėmiau, tad nusimezgiau labiau kiauraraštį šalikėlį. Bet mielas lengvas mocheros su šilku pūkelis gali būti ir toks.





Oslo Walk Shawl, siūlai: ONline Linie 263 Fidelity

Tai ką, dabar reikės keliauti į Oslą su šiuo šalikėliu?

2011 m. birželio 6 d., pirmadienis

Besibaigiant pirmadieniui

Šiandien mano progresas ne tik menkas, bet ir vėlyvas. Bet beveik visą savaitę nebuvau Lietuvoj, o siuvinėjimo kartu nepasiėmiau. Kelionėje, kaip žinia, juoda kanva irgi nėra geriausias pasirinkimas. Tad vakar kiek pasiuvinėjau, kol nesutemo, ir tuo viskas pasibaigė. Nors rėmai jau gerokai pajudėjo, tad tuo džiaugiuosi. O šį savaitgalį, jei niekas nepasikeis, važiuosiu į sodybą. Su manim keliauti galės ir trikampiukai. Vidurdienį tikrai nevaidinsiu kurmio ir daržo neknisiu, tad galėsiu pasiuvinėti. Gal progresas bus ženklesnis?

2011 m. birželio 3 d., penktadienis

Rudeninis/pavasarinis darbas

Nerti ar megzti pledus labai smagu šaltuoju metu periodu. Ypač tuomet, kai dar nešildo arba jau nebešildo, bet staiga atšąla, namuose tampa drėgna... Kai norisi tik susivynioti į skarą, užsitraukti pledą iki ausų, apsikabinti puodelį arbatos... Bet tokiu metu labai tinka ir pledus gaminti. Ypač jeigu apkloto jau daugiau nei pusė. Kojos uždengtos, o rankos dirba. Bet kai lauke temperatūra pakyla virš +20, namai irgi sušyla, tuomet susiuvinėti didelį vilnonį nėrinį tampa sudėtinga. Bet aš visvien siuvu. Ir jau turiu gerokai daugiau nei pusę. Na, dar koks geras ilgas savaitgalis ir užbaigčiau. Kadangi tokio savaitgalio neturiu, pasistengsiu, kad liepai darbo nebeliktų. Nes visai iškepsiu besiūdama :D


Tiesa, čia tik taip nufotografuota. Iš tikrųjų mano pledas yra ne iš rombų, o iš kvadratų. Tačiau šie irgi gražiai atrodo. Gal tai idėja būsimam pledui?

2011 m. birželio 1 d., trečiadienis

Mėlynai, mėlynai...

Dar viena šių metų skara. Mezgu ir mezgu. Nauja bacila, kuri niekaip nesiduoda gydoma. Tiesa, aš ir nesistengiu gydyti. Kad būtų smagiau, užsirašiau į žaidimą, kuriame per 2011 metus reikės numegzti 11 skarų. Šį jau penkta. O kambary džiūsta dar viena. Pusė skarų per penkis mėnesius. Būtų visai smagu per vasarą numegzti visas. Manęs dar vienas žaidimas laukia, kuris vadinasi 11 porų pirštinių per 2011-uosius. Bet kadangi šiuo metu, kai jūs skaitote, aš esu Lenkijoje, tikėtina, kad iš kelionės grįšiu su dar viena skara. Ką veikti mikriuke, jei kelionė kokias dešimt valandų trunka? Be abejo, mėgautis galimybe pamegzti :D


O dabar apie skarą: megzta iš lietuviško Biržų lino, 4 siūliukų gijos. Kiek siūlų sunaudota, tiksliai nežinau. Skarą pasversiu jau grįžusi namo. Raštas -Ethereal Triangular Shawl. Labai jis man patiko. Dar norėčiau kokios mocherinės skaros šiuo raštu. Kada nors. Gal kai megsiu 12 skarų 2012-ais...


Kalbant apie siūlus: kol mezgiau, kažkaip pirštai kiek pamėldavo. Bet tikinau save, kad čia lino plaušeliai prilimpa. Na, beplaunant numegztą skarą, tie "plaušeliai" labai gražiai nudažė vandenį. Ploviau, skalavau, tada į vandenį įpyliau acto ir palikau "iki kitos reklamos". Tada skalavau ir perskalavau. Rezultatas: balta paklodė, ant kurios buvo smeigiama skara, liko balta. Tai gal ir pečių nedažys. O su baltais mezginiais šios skaros juk ir neskalbsiu. Kyla įtarimas, kad mėlyna spalva yra viena sunkiau fiksuojamų. Panašiai man buvo su mėlyna pusvilne. Tik ji, kol mezgiau, rankas labai labai dažė. Bet irgi actas išgelbėjo.
Grįžusi po atostogų rašysiu lino gamintojams ir klausiu, kuo jie patartų fiksuoti savo siūlus. Ši mėlyna tokia graži.