2011 m. rugpjūčio 30 d., antradienis

Skara "iš reikalo"

Šios skaros kitaip nepavadinsi, tik "iš reikalo". Labai patiko tvorelės (grandinėlės) motyvas, tad sugalvojau jį panaudoti bliuzelei. Teoriškai buvo trys galimybės: bandyti išsipiešti schemą pačiai (tingiu...), nusipirkti skaros schemą (pinigų gaila...) arba ją testuoti (čia, kaip supratote, buvo pats paprasčiausias variantas). Nežinau, kada bliuzelė bus, bet skarą jau turiu ir jai sunaudojau 128 gramus lino (moko mane namiškiai, kad rimtus, storus daiktus reikia megzti, jeigu noriu, kad svoris greičiau "kristų", bet aš vis dar žaidžiu su plonais siūlais). Atvės orai, bus galima ir apie megztinius pagalvoti. O dabar - "Lacy Chain Shawl". Jos schemos dar nėra, bet kai tik bus, įdėsiu aktyvią nuorodą ravelry (o jeigu nepamiršiu, tai ir čia).


2011 m. rugpjūčio 29 d., pirmadienis

pirmadienis

Po neblogo praėjusios savaitės pasistūmėjimo - šį pirmadienį išsiuvinėta gerokai mažiau. Tiesiog dariau kitą darbą, kurį parodysiu artimiausiomis dienomis (be abejo, jis susijęs su siūlų mažinimu). Antroji priežastis - fotografuota sekmadienį ryte, kuomet fotoaparatas teikėsi parodyti gyvybę. Teoriškai galėjau atidėti fotosesiją vakarui, bet bijojau, kad ir vėl nepavyks nufotografuoti. Tad geriau menkesnė nuotrauka negu vien pasakojimas.

2011 m. rugpjūčio 27 d., šeštadienis

Servetėlės "kasdieninės"

Gražu man įvairūs nėriniai. Tačiau įvairios kiauraraščių servetėlės kasdienai lyg ir nelabai dera. Joms reikėtų porcelianinių puodelių, sidabrinių šaukštelių... O štai šios servetėlės sukurtos kasdienai, kai sodyboje po šaltibarščių lėkšte norisi kažką patiesti. Tiesa, šiuo metu jos dar tik 6 ir tos pačios tarsi iš dviejų komplektų. Bet jų tikrai bus daugiau. Tik gal dydžiai skirsis. Visos šios servetėlės buvo neriamos iš pradėtų darbų. Net nesivarginau ardyti. Tad darbai yra kiek mažesni negu neriami iš visiškai naujo siūlo (čia tokia lino savybė, kad jis naudojamas minkštėja, švelnėja, jo tikrai nereikia saugoti). Šių genialių savo paprastumu servetėlių schemą galima rasti štai čia. O aš joms jau sunaudojau 213 gramų lino. Ir sunaudosiu dar... Įtariu, kad vieną dieną galiu turėti nemenką įvairių spalvų komplektą, nebent kur nors užtiksiu dar ką nors genialiai paprasto.


P. S. Liūdnoji žinia, kad mano fotoaparatas grasina sugesti. Tikras galvosūkis, kaip jį įtikinti, kad elementai tikrai pakrauti... Gresia priverstinė tylos pertrauka, nes pinigų geram (na, tarkim, kad pusėtinam) šiuo metu neturiu, o už kokius 200 pirkti gaila.

Naujausias "Inspirations"

Žadėjau apie naujausią "Inspirations" numerį parašyti trečiadienį. Deja, kai iš namų išeini po 6, o grįžti apie kokią 20 val., tai nei fotografuoti, nei rašyti, nei išvis jungtis kompiuterį nebebūna jokio noro. O žurnalas labai labai gražus (bet tai jau nieko naujo, šitą frazę galima kartoti gavus kiekvieną naują numerį).


Ir tradiciškai jame daugybė darbų, kuriuos norėdamas visus padaryti iki kito numerio, turėtum beveik nieko daugiau ir neveikti... Ir visa tai - beveik šimte puslapių, nuspalvintų daugybe iliustracijų, puikių instrukcijų ir... daugybės dar nežinomų siūlų, kurių ne tik Lietuvoje nėra, bet ir šiaip reikia paieškoti (tiesa, dalį sėkmingai galima pakeisti ir pas mus randamomis medžiagomis).


O kad nebūtų taip nuobodu vien siuvinėti bei kad būtų ką veikti prieš miegą - straipsnis apie tradicinį japonišką siuvinėjimą (tai dar viena iš priežasčių, kuo man šis žurnalas patinka - jame rašoma tiek apie įvairias siuvinėjimo rūšis, tiek apie siuvinėtojus, šiuo atveju tai buvo Mary Corbet).


Kad nepabostų vienas ar du dygsniai, galima pažaisti siuvinėjant afrikietišką leliją.


O šunų mylėtojai savo augintiniams kviečiami išsiuvinėti pledą su kaulu bei pėdutėmis (ir kodėl aš galvoju, kad šiems spanieliams labiau būtų patikęs tikras kaulas?)

O štai su mano meile iš pirmo žvilgsnio kiek sudėtingiau - galvojau, kad čia bus lygusis siuvinėjimas, susirinksiu mėlynus ir pilkus šilkus (norėjau šilkinės gėlės) bei išsiuvinėsiu nuostabųjį žiedą. Optimistė... Jam reikia ir metalinių siūlų, ir juostelių, ir karoliukų, ir... nieko nėra Lietuvoje. Ir net nėra kuo pakeisti. Gavusi žurnalą aš pasigailėjau, kad Australija nebėra kolonija. Juk tuomet ji irgi priklausytų ES (?) ir nereikėtų mokėti muitų (?). Šio žiedo rinkinys labai nepigus. Tad apie jį šiuo metu tik pasvajosiu. Gal kada nors ateityje...


Užtat jau planuoju siuvinėti štai šį rankinuką. Net rankenas turiu. Ne visai tokias, bet tiks. Turėsiu mielą rankinę pasivaikščiojimams.

O šis kostiumėlis, įtariu, galėtų tapti mamų, auginančių dukrytes savaitgalio užsiėmimu. Vasara juk dar nesibaigia. Darbo čia ne tiek ir daug, o kostiumėlis labai puošnus. Net pačiai norisi tokį išsiuvinėti ir pasiūti. Gal reikės apie tai pagalvoti? Dovanoti tikrai rasiu kam...


P.S. Žinot, šiame žurnale man net reklamos patinka (yra jų keli lapai). Ten tiek gražių darbų galima pamatyti, naujovių. Visai neblogas įkvėpimo šaltinis, jeigu jo kam pritrūktų pačiame žurnale :D
P.P.S. Mano draugė, kuri užsako ir man šiuos žurnalus, dar turi porą numerių. Jeigu labai norėtumėt, rašykit, duosiu jos kontaktus...


2011 m. rugpjūčio 23 d., antradienis

Dovanos

Gavau nuo Rasos labai gražią dovaną. Pranešė namiškiai, kad laukia dėžutė. Galit įsivaizduoti, kaip nekantravau grįžti namo, nes net neįsivaizdavau, kas ten yra. O manęs laukė nuostabi hardangeriu siuvinėta širdelė. Jos smulkumas nenusakomas. Na, kas bandė šiuo būdu siuvinėti, supras, kad čia iš tų "vieno vakaro" darbų, prie kurių sėdėsi ir sėdėsi, serijos. Įdomu, nesuskaičiavai, Rasa, kiek valandų širdelę siuvinėjai?

Bet čia dar ne viskas. Dėžėje radau maišelį, pilną levandų, rankomis dažytų siūlų, labai gražų suktą siūlą, kuris jau pakuždėjo, kas turės būti juo išsiuvinėta. Be to, kaip nujausdama, Rasa įdėjo Braziliško siuvinėjimo rinkinuką (nuotraukoje jis jau atidarytas, gi reikėjo pirmiausiai apžiūrėti, dar prieš nuotraukas darant). Greitu laiku jį tikrai išsiuvinėsiu. Kažkada net dairiausi ir planavau kokį atsisiųsti, o dabar jau turiu.


Rasa, labai labai ačiū :)

2011 m. rugpjūčio 22 d., pirmadienis

Antrasis kvėpavimas ar tiesiog "pabodo"?

Kai išsiuvinėjau savųjų trikampių kontūrus, atsirado savotiškas antrasis kvėpavimas. Per šią savaitę prie darbo pasėdėjau ne vieną ir ne du kartus, tad postūmis neblogai matosi. Tik vienas dalykas man neaiškus - ar siuvinėju todėl, kad norisi lipdyti ornamentą po ornamento, ar skubu, nes noriu pagaliau pabaigti šį siuvinėjimą ir imtis kito. Dėl atsakymo tikrai nesu tikra. Bet kuriuo atveju tai į gerą - siuvinėjimo varikliukas veikia. O šiuo metu jau štai kiek užpildyta:


Ryt parodysiu, kokius grožius gavau dovanų (vienas iš jų nuostabiai siuvinėtas, kitą pati turėsiu išsiuvinėti, o dar ir kitokių grožių yra).
Trečiadienį pamatysit, kaip atrodo naujausias "Inspirations" gyvai. Ech, mano išsvajotam mėlynajam žiedui reikia ir metalų, ir juostelių visokiausių. O aš tikėjausi, kad jį paprastais medvilniniais ar bent jau šilkiniais siūlais išsisiuvinėsiu.
O po to dar parodysiu su rankdarbiais susijusių vaizdų iš Saremo salos (kaip jie gėles siuvinėja... o kokiu smulkumu mezga...)
Per tą laiką turėčiau užbaigti dar vieną lininę testuojamą skarą (ją tikrai greitai išblokuosiu, nes reikės atsiskaityti).
O po to jau prašysiu bizūno, kad pagaliau pledo galus paslėpčiau. Jis gi jau ir nunertas, ir susiūtas, ir apnertas. Beliko galai.

2011 m. rugpjūčio 18 d., ketvirtadienis

Beveik ledai

Ši skara man primena ledus. Kažkada buvo tokie: vaniliniai-šokoladiniai-vyšniniai. Spalvos buvo labai panašios. Tiesa, ledai vėsino, o skara šildo. Toks tad jų skirtumas. Tradiciškai megzta iš estiškos vilnos. Tik nuotraukos šį kartą iš kitur: skara nusprendė aplankyti siūlų tėvynę, tad prigulė ant vienos iš daugybės Saremo salos tvorų, o vėliau šildė mamos pečius, kai plaukėm į žemyninę Estijos dalį.



Apie kelionę daugiau kitą kartą. Šį kartą tik skara. Raštas - Firebird Shawl. Siūlai - Aade Long 8/2 artistic. Sumegzta 257 gramai (tiesa, kadangi pritrūko, tai užbaigta balta Skriaudžių vilna).

P. S. O žinot, kas svarbiausia? Per liepą nusipirkau tik 250 gramų siūlų, o sumezgiau tikrai daugiau (ir ne 7 gramais daugiau, artimiausiu metu bus ir daugiau vaizdų bei skaičių). Gal visgi pavyks sumažinti atsargas.


2011 m. rugpjūčio 15 d., pirmadienis

Pagaliau...

Pagaliau. Būtent tokia mintis kilo, kai pagaliau išsiuvinėjau visus ornamentų rėmus. Dabar beliko smulkmena - juos užspalvinti. Tikiuosi visgi šiemet baigti.

2011 m. rugpjūčio 13 d., šeštadienis

Vestuvinis rankšluostis

Vieną dieną maždaug prieš mėnesį gavau laišką, kuriame buvo klausiama, ar galėčiau išsiuvinėti vestuvinį rankšluostį. Na, tokio daikto dar nebuvau siuvinėjusi, bet negi pirmas kartas, kai siuvinėju kažką naujo. Paaiškėjo, kad prieš ketvirtį amžiaus tokį rankšluostį turėjo tėvai. Ir jis atrodė štai taip:


Rūtas paėmiau iš senojo rankšluosčio, o raides ir skaičius keičiau. Norėjau smulkesnių raidžių, o skaičių tik kraštus apsiuvinėjau, kad jie nebūtų tokie ryškūs (tai tikrai ne pati svarbiausia informacija). Tad manasis atrodė štai taip.


O štai ir jie abu greta.

Belieka palinkėti, kad dar po kokio ketvirčio amžiaus jau trečia karta ieškos, kas išsiuvinėtų rankšluostį (o gal ir patys išsisiuvinės?)

2011 m. rugpjūčio 10 d., trečiadienis

Rusticanus simplex

Jau beveik finišo tiesioji. Planavau kas mėnesį numegzti po skarą ir iki lapkričio baigti ravelry projektą. Net atsargai mėnesį pasilikai. O paaiškėjo, kad visas vienuoliką užbaigsiu dar rugpjūtį. Šiandien atėjo baltosios, megztos iš Lietuviškos Skriaudžių verpyklos vilnos, eilė. Raštui pasirinkau nemokamą Evelyn A. Clark schemą "Heartland Lace Shaw". Kaip ir kitos šios kūrėjos skaros, taip ir ši, nėra nuobodi: reikia ir į schemą pasižiūrėti, ir mezgant ne į dangų žvalgytis. Galima norint ir savaip raštus padėlioti. O rezultatas visuomet nuostabus. Kaip ir manoji kaimietiška paprastoji (visgi rusticanus skamba geriau negu kaimietiškas, oriau...). Bet vien pasižiūrėjus į ją man padvelkia kaimu, močiutėmis, kurių skarelės iš tolo boluoja...

2011 m. rugpjūčio 8 d., pirmadienis

Po atostogų

Deja, deja, atostogos jau kaip ir baigėsi. O jų paskutinė dalis buvo tokia, kad visai neblogai būtų pailsėti... Vienu žodžiu, atostogos nebuvo nuobodžios. Tad ir mano naujų darbų derlius labai menkas. Visgi prisiminusi, kad jau senokai siuvinėjau, šiandien truputį pajudinau trikampius. O praėjusią savaitę netgi vieną skarą sutvarkiau, dar viena laukia mano dėmesio. O šiomis dienomis ir trečia planuoju baigti megzti - vienuoliktąją, tad galėsiu kitus mezginius traukti - skarų programa minimum, bus įgyvendinta.
Bet apie tai bus vėliau, o šiuo metu einu ieškoti pernykščių lapų ir slėptis po jais - siuvinėjimas visiškai apleistas.