2011 m. spalio 31 d., pirmadienis

Baigiau

Pagaliau šis grožis baigtas. Belieka pagalvoti, ar aš norėsiu daryti triptiką, ar reikia keliauti į rėminimo dirbtuves, neštis šį siuvinėjimą ir apskritimus, ar dar ką nors siuvinėti.

2011 m. spalio 30 d., sekmadienis

Gondoro medis pagaliau pasodintas

Šalia kelio Dorijats,
Ten gyvena Tingolas.
[...]
Miruvoras iš vandens,
O Berenas - iš piemens.

Ką nors supratote? Ne? Na, aš irgi ne. Tik aš bent jau žinau, ką man tai turėtų priminti (tik kad neprimena :D ), nes žinau kontekstą. Ir dar dainoje minimi silmarilijai.
Kitoje dainoje perskaičiau tokius žodžius:

Kur rūstūs kalnai ir gilūs urvai,
Ten orfai barzdočiai dūmoja.
Galanda kirvius, kalavijus aštrius
Ir orkams galvas kapoja.
[...]
Saurono seniai suvadinti svečiai
Į vaišes Viduržemėn traukia...

Štai šitoje vietoje aš jau įsitikinčiau, kad buvau teisi. Nors įtariu, kad vėliau dar ir kokį hobitą rasčiau (bent jau šitą žodį aš moku :D ). Nebijokit, su Tolkien'o Viduržemės pasaulio gyventojais aš jūsų tikrai neplanuoju supažindinti, nes ir pati jų nepažįstu. Kažkada seniai bent jau "Hobitą" lietuviškai perskaičiau. Ir pirmą "Žiedų valdovo" seriją mačiau. Tuo mano žinios ir baigiasi. Knygų spintoje guli visi trys angliško "Žiedų valdovo" tomai (žinoma, jie brolio), kuriuos vis planuoju perskaityti.
Jau esu minėjusi, kad namuose yra tolkinistas - mano brolis. Jam siuvinėjau Gondoro medį, kurį užbaigiau 2009 rugsėjį. Buvo planuojama jį dėti ant kapšo. Vėliau mąstyta, kad logotipas bus prisiūtas prie kuprinės. O galiausiai brolis sugalvojo, kad jam reikia dainyno. Buvo paimtas namuose tikriausiai gerokai daugiau nei dvejus metus gulėjęs didelis vizitinių kortelių dėklas ir jam pasiūtas aplankas.
Sudėtingiausias ir ilgiausiai užtrukęs darbas buvo gražiai prisiūti logotipą - juk reikėjo gražiai siūles paslėpti. Tačiau prisiminiau istorinį siuvinėjimą, susukau iš siuvinėjimo siūlų virvelę ir paslėpiau aplikacijos kraštą.


Prisipažinsiu, net pačiai patinka.


O tuomet pasiūtas aplankas (teoriškai galima buvo aptraukti jį audiniu, bet kaip tuomet reikėtų išplauti segtuvą, kai brolis grįžtų iš kokios nors tolkinistų stovyklos kokiame nors miške?). Į jį brolis ir susegė lapus, ant kurių atspausdintų tekstų citatas surašiau pradžioje. Jeigu jūs jas supratote ar atpažinote, visai gali būti, kad ir patį dainyną kada pamatysite (o gal net ir šį savaitgalį buvote Rumšiškėse ir matėte).


O jeigu nesupratote, tai nelabai net galiu paaiškinti, kas yra tas Gondoro medis, kuris yra logotipe. Brolis žadėjo kada parašyti man kelis sakinius lietuviškai. Angliškai būtų greitai suradęs, bet pageidavau, kad nebūtų nesuprantamų žodžių. O tai, paaiškėjo, nėra paprasta. Kiek aš supratau, tai kažkas panašaus į rojaus, pasaulio medį. Virš jo šakų - septynių žvaigždžių vainikas. Įtariu, kad ir septynetas kažką reiškia. Vienu žodžiu, jeigu artimiausiu metu naujų darbų nebus, žinokit, kad aš skaitau "The Lord of the Rings" (bandžiau kažkada klausyti audio knygą, bet per daug ten neaiškių veikėjų, nesuprantamų Tolkien'o sukurtų pavadinimų - pasimečiau).

2011 m. spalio 29 d., šeštadienis

Šeštadienio progresas

Ryt ir poryt čia atsiras įrašai apie baigtus darbus. O šiandien - dar truputis siuvinėjimo šilkais progreso. Gal kam rudeninių žemuogių? Girdėjau, kad dar ir gamtoje jų galima rasti.

2011 m. spalio 25 d., antradienis

Apie visai nereikalingą pirkinį...

Pagal reikalingumą savo turimas rankdarbių knygas galėčiau suskirstyti į kelias rūšis: tas, kurių reikia dažnai, iš kurių mokausi ir pan. Dažniausiai tai visokios geros senos (ir labiau senos) enciklopedijos (nesakau, kad labai, nes pirmosios rankdarbių knygos išleistos dar XVI a., o manosios visos iš XX-ojo). Antroji grupė - knygos, iš kurių galima išmokti konkretaus dalyko. Vienų pamokos jau išbandytos, kitoms eilė ateis gal po metų, gal po dešimtmečio, bet ateis. O jeigu ir netiesiogiai, tai gal kokią idėją įkvėps. Tiesa, prieš trečiąją grupę dar galima būtų prisiminti albumus. Jie - šaltinis žinių, idėjų, įkvėpimo ir gražių svajonių. Jas tiesiog miela turėti ir vartyti.
Ir dar yra ta net ne trečioji, o ketvirtoji grupė - knygos, kurios namuose yra neaišku kodėl. Naudoti jų lyg ir neplanuoju. Kažko pasimokyti iš jų? Galima, bet tie praktiniai dalykai yra ir kitur? Pavartyti, pasigrožėti? Na, tai ne albumai, visi vaizdai praktiniai. Tik kad aš tokių neplanuoju naudoti.
Viena iš tokių knygų (ir pati naujausia rankdarbių knyga) - Elizabeth Morgan "Sewing Church Linens". Knyga įdomi. Joje sudėta daugybė naudingos informacijos įvairių Vakarų krikščionių konfesijų atstovams (pati autorė yra Episkopalinės bažnyčios atstovė, bet kaip pati rašo, kad nors skirtingų konfesijų atstovų naudojami dydžiai, formos ar pavadinimai kiek skiriasi, pati konstrukcija lieka ta pati). Taigi, piešiniai tie patys, simboliai irgi. Vienintelis bet... Lyg ir neplanavau tuo užsiimti. Jau knygos viršelį puošia granatai, galintys tapti siuvinėjimo motyvais.


Turinį puošiančios gėlių juostos galėtų tapti juostomis, kurios pritvirtintos prie varpo, skelbiančio Mišių pradžią.


Kaip jau sakiau, įvairios susiuvimo, kampų dailinimo pamokos yra labai naudingos. Bet juk aš jas ir kitose knygose surašytas turėjau... Ne dėl jų pirkau (neaišku, ir išvis kodėl pirkau).


Gražiausi šioje knygoje man ornamentai. Tokie kaip šio lapo kairėje pusėje ir panašūs.


Tik jau minėjau, kad neplanavau aš šių monogramų siuvinėti. Būtų įdomu pabandyti. Visa bėda, kad dažniausiai tie bandymai virsta visai neblogais rezultatais. Bet aš neturėčiau, kur tą rezultatą panaudoti. Siūti bažnytinius reikmenis vardan siuvimo? Gerai, jeigu nepavyktų. Išardyčiau eksperimentą ir tiek. O jeigu netyčia pakenčiamai pavyktų? Dažniausiai pirmuosius savo eksperimentus pasilieku sau. Bet tokį namuose laikyti? Kažkaip lyg irgi jo vieta turėtų būti kitur.
Vienu žodžiu, absoliutus galvosūkis. Kaip ten sako: neturėjo boba problemos... O paršiukas visai gražus, man patinka. Tik pjauti (naudoti) gaila :D

2011 m. spalio 24 d., pirmadienis

Beveik pabaiga

Tikriausiai jau tikėjotės pabaigos. Bet dar nespėjau. Turėjau kitų darbų. Bet po ilgojo savaitgalio jau tikrai parodysiu, kaip šie trikampiai užbaigti atrodo.
Tad prieš savaitę buvo tiek:

O dabar...

2011 m. spalio 22 d., šeštadienis

Šilkai

Šiandien aš vėlyva. Tiesiog buvo darbinga diena: baigtas vienas siuvinėjimas (apie kurį, kad jis pradėtas, žino vos keli žmonės), baigtas vienas mezginys (na, ne visai - galų dar nepaslėpiau), vienas siuvinėjimas džiūsta (bet jį dar reikės užbaigti - surinkti, be to, galėsiu parodyti tik gruodžio pradžioje), o dabar keliausiu plauti kito siuvinėjimo apipavidalinimui skirtą liną, kad jis susitrauktų dabar, o ne kada nors ateityje, kai to niekam nereikės...
Ir dar: užbaigimai tikrai buvo ne vienintelė šiandienos veikla (be to, kai kurie šiandieniniai baigimai buvo po vidurnakčio ir dar toli iki ryto). Bet kitos veiklos čia nėra minėtinos, ne joms šis tinklaraštis skirtas. Svarbiausia, kad jaučiuosi gerai padirbėjusi, nors darbų eilė ir netrumpėja. Tikiuosi kad po ilgojo savaitgalio planai atrodys geriau, jų eilė bus trumpesnė (optimistė...).
Bet dabar apie tai, kas šiandien svarbiausia - senovinės šilkinės gėlės ant lino. Čia dar ne pabaiga. Ir tikriausiai net ne vidurys. Bet man visvien gražu.

2011 m. spalio 19 d., trečiadienis

Pasiteisinimas

Praėjusią savaitę trikampių, kurių pabaiga jau labai arti, išsiuvinėjau nedaug. Tiesiog sulaukiau prašymo (o tiksliau, pati pasisiūliau, sužinojusi, kad žmonėms reikia pagalbos) išsiuvinėti inicialą, kuris turėjo tapti pagalvėle mažo žmogučio krikšto proga. Tam labai tiko raidė su angeliuku. Tiesa, siuvinėjau ant lietuviško lino, tad norėdama padaryti daugmaž kvadratinį kryžiuką, turėjau siuvinėti 3x4. Bet mažylio tetai, kai atsiėmė, siuvinėjimas patiko. Tikiuosi, kad ir vaiko tėveliui, o ir jam pačiam, patiko taip pat. Štai tas siuvinėjimas (sakyčiau, kad net labai tinkamas krikšto proga; reikės ir pačiai šias raides įsidėmėti, gal dar prireiks kada).


Tiesa, baigtas siuvinėti vėlai vakare, tad fotografuotas dar net nuo rėmelio nenuimtas. O ta kairėje matoma balta linija - kreida, kuria pasižymėjau siuvinėjimo vietą. Vėliau jau nebeturėjau laiko nufotografuoti.

2011 m. spalio 17 d., pirmadienis

* * *

Prieš savaitę buvęs siuvinėjimas:


Ir dar truputis:


O aš, teisybę pasakius, šiuo metu užsiimu kitais darbais. Juos dar parodysiu vėliau.

2011 m. spalio 15 d., šeštadienis

Puošiu naujais žiedais

Toliau mano siuvinėjime valdo "karalienės" - karalienės dygsniu siuvinėtos gėlės. Štai ir dar viena. O kiek aš su ja prisikankinau. Vieną dygsnį išsiuvinėjau ne ten ir toliau pagal tai siuvinėjau. O po to teko ardyti. Na, paprastus kryžiukus ardyti daug lengviau. Šia juk reikia traukti smulkiuosius siūlus. O kai tai dar ir kreminė balta spalva ant beveik tokio paties atspalvio audinio, užduotis tampa dar sudėtingesnė.


O viso piešinio jau daugiau.


Kada nors tai bus labai gražus sampleris, kurį tikrai be eilės rėminsiu. Reikės tik pagalvoti, kur jį kabinti ir kas galėtų kabėti šalia. Kokia nors kryžiuku siuvinėta miniatiūra gal ir nelabai derės. Bet tai reiškia, kad reikės daugiau siuvinėti šilku. O tai juk taip smagu.

P.S. Natūralaus šilko nereikėtų maišyti su DMC "šilkiniu" siūlu. Buvo keista viename forume skaityti, kaip žmonės, sakydami, kad siuvinėjo šilku, rašė, kaip kankinosi, net specialiu vašku tepė. Galiausiai paaiškėjo, kad tas "šilkas" net prie šilko negulėjęs. Tada jau nusiraminau, nes vis galvojau, kad arba aš kažko nesuprantu apie tai, kas yra lengvas arba sunkus siuvinėjimas, arba aš mėgstu kankintis, tad man visai neatrodo sunku tai, kas kitiems sukelia tiek problemų. Na, sprendimas paprastas - natūralus šilkas. O tų DMC siūlų aš irgi kelių spalvų turiu, reikės kada pabandyti.

2011 m. spalio 11 d., antradienis

Vasara bus...

Pamatę šį mano mezginį normalūs žmonės (tie, kurie dabar puošiasi vilnoniais mezginiais) klausė: dabar? Taigi vilnonius šalikus, o ne lininius šalius reikėtų megzti. Mano atsakymas būdavo vienas: tikiuosi, kad vasara ir kitais metais bus. Tikiuosi. Juk jai labai ruošiausi, megzdama lininį šalį.



Stella, 259 gramai lietuviško lino iš "Mezgimo zonos"

O dabar laukiu šildymo sezono ir intensyviai siuvinėju. Jeigu gausiu leidimą, greitai parodysiu baigtą užsakymą, kurį siuvinėju ant lietuviško lino per 3x4 langelius. Šitaip kryžiukas atrodo daugmaž kvadratinis...

2011 m. spalio 10 d., pirmadienis

Lėtinu tempus

Deja, siuvinėjimo tempai lėtėja. Ne viskas juda taip greitai, kaip norisi. Prieš savaitę buvo tiek:


Dabar:


Visgi po truputį judu. Šiemet planuoju užbaigti, o tai jau visai neblogai.

2011 m. spalio 8 d., šeštadienis

Kaip pavadinsi...

Sakoma, kad kaip bepavadintum daiktą, vardas jo nesugadins, jeigu pats daiktas bus geras. Panašiai yra su šios savaitės dygsniu. Pamokoje jis vadinamas liepsnos dygsniu (flame stitch). Man jis primena ir nedidelį Florencijos siuvinėjimo, dar vadinamo bargello (bardželo) motyvą. O jeigu daugiau pavadinimų norėtumėte, tai dar galima būtų prisiminti ir plytų (?) dygsnį (brick stitch). Na, gal ir norėtųsi pavadinimų maišalynėje kaip nors susigaudyti. Bet koks skirtumas? Svarbu, kad siuvinėjimas gražiai auga.


Ir visi trys motyvai kartu.

2011 m. spalio 3 d., pirmadienis

Bandau baiginėti toliau

Ką čia daugiau bepridursi. Buvo...


...ir yra...

2011 m. spalio 1 d., šeštadienis

Šilkai, šilkai

Prisiminiau, kad praėjusį šeštadienį, rodydama savo siuvinėjimo pamokas, neparašiau, kokie ten dygsniai (gal kam bus įdomu). Tai štai, pirmiausiai kartoju jau matytą nuotrauką. Baltais ir melsvais siūlais išsiuvinėtas ornamentas vadinamas ryžių dygsniu (Rice Stitch). Kiekvienas iš tų kvadratukų yra kryžiukas su puoštais kampais, tad iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad ten - keturi kryžiukai, kurių viršutiniai siūlai žiūri į visas keturias puses. Linijos, įrėminančios kvadratukų šonus - romėniškasis dygsnis (Roman Stitch).


O dabar - šios savaitės ornamentas. Daug daug daug karalienės dygsnių (Queen Stitch). Kartais juos net ir pabosta siuvinėti, nes šiuo būdu siuvinėjau dar ne vieną motyvą, kuriuos parodysiu vėliau. Bet kadangi jie gražūs, tai siuvinėju toliau.

O štai taip atrodo abu motyvai šalia.

Iki kito šeštadienio! Laukite tęsinio...