2011 m. gruodžio 31 d., šeštadienis

Statau namą

Deja, statau tik ant audinio... O visgi siuvinėtojos sako, kad kai kurie darbai turi magiškos galios. Anot naujojo folkloro, aguonas reikia siuvinėti, jeigu nori susilaukti kūdikio (tik vis dar neaišku, kas to kūdikio susilauks, jeigu aguonos bus siuvinėjamos kitam žmogui - tenka rizikuoti :D ). O štai jeigu namą siuvinėji, tai įsigysi namus. Paprastai aš prietarais netikiu, bet tokio mielo namuko, kurį išsisiuvinėjau, visai neatsisakyčiau.

Bet būtent tokio ir norėčiau: sodybos su avytėmis ir paukščiukais...

Su būreliu triušių...


Na, bet bent jau siuvinėtą turiu. Tai yra prancūziškas kūrinys, sukurtas Nathalie Cichon iš "Jardin Privé" ir pavadintas "Simple Life". Teoriškai viršuje turėjo būti užrašas "Home Sweet Home", o apačioje - "Simple Life". Bet kadangi nesugalvojau trumpų lietuviškų posakių, be to, nelabai jų ir norėjau, tai pati susidėliojau rožes ir triušiukus. Šiuo metu dar nerėminu šio siuvinėjimo. Turiu nusipirkusi dar porą šios kūrėjos schemų, tad rėminsiu jas visas kartu (beje, aš pirkau iš parduotuvės, kurios nuorodą įdėjau, ten labai greitai atsiunčia *.pdf'us, nereikia mokėti už siuntimą).

P. S. Tai dar ne paskutinis šiemet baigtas darbas, kurį rodau. Staltiesę irgi užbaigiau laiku. Tik dar neišploviau, nes dėl tam tikrų svarbių priežasčių jubiliejaus šventimas atidėtas. O aš taip skubėjau... Tačiau įsitikinau, kad net einant į darbą staltiesę įmanoma išsiuvinėti per 10 dienų. O visą laiką galvojau, kad tai neįmanoma

Dovanos

Mano dalyvavimas žiurkėniškame siūlų naikinime susilaukė nemenko palaikymo. O dabar jau kurį laiką vis sulaukiu klausimų, ar man pasisekė, ar sumezgiau daugiausiai. Taip, sumezgiau ir laimėjau siūlų. Tik iš pradžių liga, o po to šventės vis trukdė nueiti pasiimti dovaną (teoriškai buvo galima ją gauti paštu, bet negi verta prašyti, kad siųstų iš Vilniaus į Vilnių. Tad vakar pagaliau nuėjau į naują parduotuvę VCUP'e ir ten pasiėmiau du matkelius siūlų. O kad nepritrūktų mano sumanymui, nusipirkau dar vieną.


Kitais metais ir toliau planuoju mažinti savo siūlų atsargas. Jau nebesveriu, kiek turiu. Sakykim, kad 80 kilogramų. O per metus norėčiau šias atsargas sumažinti 10 kg. Pasižiūrėsiu, ar tai įmanoma. Tuo labiau, kad dar prieš porą mėnesių pora žmonių pasakė, kad norės prašyti, kad skaras ar šalius numegsčiau. O tai reiškia, kad megsiu ne savus siūlus. Na, matysim. Man pačiai labai įdomu, ar pavyks.

2011 m. gruodžio 20 d., antradienis

Skelbimas

Šį kartą noriu pasidalinti informacija, rasta "Bernardinuose". Gal kas iš čia užsukančių šiauliečių susidomės. O gal ir savo bloge pasidalins, ką gražaus matė. Būtų vasara, gal ir pati išsiruoščiau į tą pusę paekskursuoti. O dabar tiesiog su jumis dalinuosi šia pastebėta informacija. Atkreipkit į dėmesį, koks pavadinimas :D

Paveikslų siuvinėtų kryželiu paroda „Negaliu ištverti nė dienos“
2011 m. gruodžio 9 d. 16:00 - 2011 m. gruodžio 30 d. 20:00, Šiaurės Lietuvos kolegijos galerija (Tilžės g.22, Šiauliai)

P. S. Pavadinimas kaip man parašytas. Šiandien 7 ryto jau sėdėjau darbe, bet ryte visvien spėjau porą staltiesės gėlės lapelių išsiuvinėti. Jeigu pasiseks, noriu jau ketvirtadienį ją užbaigti. Liko paskutinis motyvas - maždaug 12 valandų. Neatrodo neįmanomas darbas. Ir žinot, tai reikš, kad staltiesę galima išsiuvinėti net ne per dvi, o per vieną savaitę...

2011 m. gruodžio 19 d., pirmadienis

Naujas senas baiginėjamas

Kadangi prieš savaitę baigiau vieną siuvinėjimą, reikia pradėti baiginėti kitą pradėtą darbą. Vėl išsitraukia "Permin" samplerį. Šiuo metu jo turiu tiek.

O liko kiek mažiau nei pusė. Dar bus ką veikti artimiausiu metu (iš kitos pusės, ką reikės daryti, kai baiginėti liks didieji - Mystic Stitch ir bazilika?).
Tiesa, kitą pirmadienį progreso nebus. Pirmiausiai - Kalėdos, tad nebus laiko siuvinėti. Be to, šiuo metu aš siuvinėju staltiesę. Šiandien planuoju baigti trečią motyvą. Tuomet beliks tik vienas. Beveik smulkmena, kuriai prireiks dar maždaug 12 valandų ir 10 metrų siūlo (siuvinėjant 2 siūliukais).

2011 m. gruodžio 17 d., šeštadienis

Staltiesė per dvi savaites ir dar Kalėdos

Paskutinėmis savaitėmis gyvenau labai ramiai, gal net per daug. Žinojau, kad iki sausio pabaigos turiu išsiuvinėti staltiesę. O iki tol juk dar daug laiko liko. Planavau šį ketvirtadienį viską išsidėlioti ant grindų, nusipiešti, o po to ramiai išsiuvinėti. Gi dar tiek daug laiko likę... Kad nebūtų per paprasta, trečiadienį man buvo pranešta, kad išsiuvinėti turiu iki gruodžio (!) pabaigos. Susimaišė, taip sakant. Jeigu tai būtų užsakymas, už kurį turėčiau gauti atlygį, kainą turbūt mažų mažiausiai patrigubinčiau. Bet kai prašo mama, bandau pataryti tai, kas yra sunkiai įmanoma.
Matematika čia labai paprasta: piešinio paruošimas - 2 val. (dėl įdomumo viską skaičiavau), vieno motyvo siuvinėjimas - 12 val. darbo. Siuvinėjama ant natūralaus lino staltiesės, pirktos "Lino namuose". Motyvų yra 4, tad viskas užima nei daug, nei mažai - 50 valandų. 50 valandų per 14 dienų - po 3 su puse valandas kasdien. Šitai dar skamba pusėtinai, bet... per Kūčias ir Kalėdas tikrai nesiuvinėsiu (3 dienos), paskutinė diena turi būti skirta plovimui (piešinys perkeltas su kalke) ir lyginimui (linas, natūralus linas - bet šitai gal paliksiu mamai, tegul pati supakuoja dovaną - nors kodėl aš galvoju, kad ir tai teks padaryti man?). Taip atmetamos 4 dienos ir belieka 10 arba 5 valandos per dieną. Kiek pamenu, šventėms dar reikės pasiruošti, tad ir tai laiko užims.
Išvada viena: teoriškai išsiuvinėti neįmanoma, nes aš dar nesugalvojau, kaip naktimis nemiegoti. O praktiškai?

Vienas motyvas jau pilnai išsiuvinėtas (be abejo, nelygintas, o kadangi, kaip jau minėjau, tai yra natūralus linas, tai "šiek tiek" pasilamdęs):

Antrojo šiuo metu turiu štai tiek:

Gal ir spėsiu?

2011 m. gruodžio 12 d., pirmadienis

Siuvinėjanti dama išsiuvinėta

Praėjusią savaitę baigiau siuvinėti damos sijoną. Būtų buvę keista, jeigu nebaigčiau, juk tiek nedaug buvo likę. Tad šis darbas su džiaugsmu bus išbrauktas iš nebaigtų siuvinėjimų sąrašo ir perkeltas į nebaigtų siuvinių sąrašą (visa laimė, kad jis gerokai trumpesnis). O nebaigtas siuvinys gali ilgokai pastovėti. Teoriškai Kaune maačiau pamušalui derančio audinio. Bet Kaune. Galima būtų pirkti internetu, bet jeigu spalva netiks? O gal ir surizikuosiu... Tik jeigu netiks, teks galvoti apie kitą siuvinį (irgi problema :D )

Neklauskit, ką parodysiu kitą pirmadienį. Dar neįsivaizduoju. Juk pradėtų dqarbų yra daugybė. Tad kurį nors iš jų.

2011 m. gruodžio 10 d., šeštadienis

Siuvinėjimo kraustymasis ant rėmo

Kol savo samplerį siuvinėjau šilkais, audinį buvau įtempusi paprastu lankeliu. Nežinau, gal tai ir buvo klaida, nes reikėjo jį plauti. Visa laimė, raudonas šilkas nudažė liną menkai. Bet užtat sužinojau, kad šie siūlai dažo, tai gal ne tokia tragiška ta patirtis. Bet dabar jau siuvinėjimas buvo užtemptas ant rėmo ir daugiau nebebus plaunamas ar lyginamas, vien užtemptas ant pagrindo ir įrėmintas.
Medinį rėmą turiu jau senokai, tik ne viską ant jo siuvinėju. Su paprastu lankeliu lengviau keliauti iš kambario į kambarį ar siuvinėjimą pasiimti į kelionę. Bet kai kuriuos darbus siuvinėti ant jo tiesiog privalu. Toks yra ir šis sampleris.
Nors audinio siuvinėjimui yra tikrai pakankamai, visgi nusprendžiau, kad kraštus geriau apsiūti dvigubai perlenkto lino atraižomis. Taip pagrindas geriau ir lygiau įsitemps, be to, neišsitampys jo siūlai.

Viršuje ir apačioje prisiuvau lipnią juostelę. Antroji jos pusė pritvirtinta prie rėmo, tad viską susiuvus belieka tiesiog siuvinėjimo viršų ir apačią prilipdyti.

Tačiau norint gerai įtempti, vien viršų ir apačią pritvirtinti nepakanka. Teoriškai galima naudotis užuolaidų segtukais, bet aš jų taip ir neradau parduotuvėse (tiesa, ne per intensyviausiai ir ieškojau, gal kokį vieną kartą ir pasižiūrėjau). Daug paprasčiau pasiimti porą adatų, įsiverti siūlus ir siūti, o po to gerai įtempti.

Visas įtemptas siuvinėjimas atrodo štai taip.

Įtempta puikiai, visai kaip būgnas. O jeigu siūlai atsilaisvintų, įkišiu po kokį pieštuką ir jie įsitemps smarkiau.

2011 m. gruodžio 9 d., penktadienis

Kvepia žiema

Labai noriu tokios žiemos, kokia buvo pernai: su daug sniego, šaltos ir saulėtos. Daug kas tikriausiai su manim nesutiktų, bet aš noriu šviesesnių dienų. Nesumaišykit, nesakau, kad noriu ilgesnių. Nesitikiu, kad žiemos diena pailgės keliomis valandomis. Aš noriu šviesesnės dienos tiek, kiek jos yra.
Bet kol sniego nematyti, išsiuvinėjau štai tokią speiguotą eglutę.


Jos schemos autorė - Valerie Olivier. Pati schema yra štai čia. Siuvinėjom drauge su Audrone, Elena ir Jolita. Mano eglutė - jau trečioji. Lauksim, kol ir paskutinę pamatysim. O man belieka smulkmena - sugalvoti, kur "pasodinti" šią eglę.

P.S. Baigus siuvinėti šią eglutę, pirmiausiai iškrito šiek tiek sniego, o šiandien dar ir papustė. Tai ką dabar siuvinėti, kad ir saulė išlįstų?

2011 m. gruodžio 6 d., antradienis

Kalėdinė eglutė stiepiasi į viršų

Mano eglutė sėkmingai auga ir beliko vos viršūnė. Tiesa, pirmojoje dalyje netyčia atradau klaidą, bet nusprendžiau jos netaisyti. Bus gerai ir su trimis papildomais kryžiukais. Jau pakanka, kad antroje dalyje net porą kartų ardžiau, net išsiuvinėdavau ne ten...


Su manim šią eglutę taip pat siuvinėja Audronė, Elena ir Jolita.

2011 m. gruodžio 5 d., pirmadienis

339 kryžiukai iki pabaigos

Liko ne tiek ir daug - tik baigti siuvinėti damos suknelę. Daug darbo užima visos tos XIX a. mados. XX amžiaus suknelę daug greičiau išsiuvinėtum :D

2011 m. gruodžio 3 d., šeštadienis

Vėlyvas šeštadienis

Pamiršau. Tikrai pamiršau, kad šiandien jau šeštadienis. Tad labai vėlyvas, bet visgi visas šilkinis sampleris. Beliko auksai. Tiesa, pirmiausiai dar parodysiu, kaip šį siuvinėjimą tvirtinau prie rėmo.
Kiek nusivyliau siūlais. Vis dar sakau, kad jie puikūs, siuvinėti vienas malonumas. Deja, išskalbus paaiškėjo, kad raudonas siūlas vos vos nudažė audinį. Jeigu nežinočiau, gal ir nepastebėčiau. Bet aš tai žinau... Reikės atlikti dar vieną eksperimentą. Panašu, kad dažai spalvina tik audinį, o ne kitą šilką (greta juk baltas buvo). Tai jeigu aš tokiais siūlais išsiuvinėčiau visą darbą, gal išplovus nieko nesimatytų? Man šie siūlai vis dar patinka... O ir spalvų jų daug. Tikėjausi su jais ilgai draugauti, tad nenoriu taip greitai pasiduoti. Reikės pagalvoti dar ir apie dažų fiksavimą...
Gerai jau, baigiu apie siūlus. Štai paskutinis motyvas. Baltas siūlas iš kuklumo nelabai nori nuotraukoje pasirodyti. Į jį reikia žiūrėti gyvai...


Visas siuvinėjimas atrodo štai taip.

2011 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis

Finišas

Mano siūlų naikinimo akcija baigiasi šiandien. Žinoma, tai nereiškia, kad dabar bėgsiu į parduotuvę ir prisipirksiu kokius 10 kilogramų siūlų. Tiesiog šiandien pasibaigs žaidimas forume. Ta proga vakar pagaliau prisiruošiau sutvarkyti paskutinius du per šį laiką padarytus darbus.
Pirmiausiai tai skara Irulan, kažkodėl ravelry forume susilaukusi menko dėmesio. Iš tikrųjų ji labai graži. Kada nors dar ją nufotografuosiu lauke, krintant snaigėms. O dabar nuotrauka ataskaitai. Megzta ji iš pačios ploniausios estiškos vilnos ir sveria tik 115 gramų.


Dar iš namuose gulėjusių siūlų nunėriau servetėlę (80 gramų), kurios raštas buvo labai teigiamas - leido lengvai apvalią paversti ovalias. Padėjau ant siuvimo mašinos ir idealiai pritiko. Tikriausiai ten ir liks.

Tiek šio žaidimo. O aš ir toliau skaičiuosiu ir stengsiuos mažinti siūlų atsargas. Juk liko dar apie 80 kilogramų... Na, gal be kelių šimtų gramų :D