2012 m. balandžio 30 d., pirmadienis

Penktadalis yra

Na, mažiausiai penktadalis. Iš tiesų tai gal jau ir daugiau išsiuvinėta, nes kai kurie lapai nėra pilni. Bet dar kiek pasiuvinėsiu šį darbą. O kai jau turėsiu trečdalį, keisiu jį kitu (lyg man trūktų pradėtų...)


I have 1/5 of all the picture. Or maybe even more, because some pages are not full. I am planing to stitch 1/3 of the pattern and change it to another UFO. I have enough of them.



2012 m. balandžio 25 d., trečiadienis

Mažiems žmogučiams ir jų mamytėms

Senokai nerodžiau nieko megzto. Bet tai tikrai nereiškia, kad nieko nemezgu. Tiesiog neprisiruošiu įkelti. Štai šias riešines padovanojau giminaitei gimtadienio proga. Tiesa, ji ne iš tų, kurie skundžiasi ilgai neateinančiu (?) ar šaltu (?) pavasariu. Tiesiog balandžio pirma pusė - dar pats laikas tokiam gėriui.

For some time I haven't showed anything knitted. But I was knitting. But I had no time to make photos. These wrist-warmers were a gift for my cousin, celebrating her birthday. She liked them very much. And our weather is just for wearing them :)


O jos gražuolei mažylei prie jau seniau megztos suknutės dar ir batukus nunarpliojau. Šiek tiek pakeičiau netradicinę vaikiškų batukų schemą. Mažylė galės džiaugtis grauždama raištelius :) Gerai jau, neturėjau sagų...

Her daughter  has got these little shoes (and a dress, of course). I have changed the pattern a little. I forgot, while knitting, that I do not have buttons.


P. S. Panašu, kad google mane privers sugalvoti, kokio puslapio noriu. Brolis žadėjo jį sukurti. Po pasikeitimų aš su savo tinklaraščiu visiškai nebesusikalbu (o kaip "džiaugiuosi" pasikeitimais pašte, irgi nutylėsiu).

P. S. I think, that it is the best time for me to imagine, what my blog should look like. My brother promised to create it for me. After the last changes I cannot understand, how to write in it...


P. P. S. Mano atsargos po šių mezginių sumažėjo "net" 53 gramais...

P. P. S. My stash "dropped" 53 grams.

2012 m. balandžio 23 d., pirmadienis

Kai prasideda daržų sodinimo sezonas

Šį savaitgalį buvau sodyboje. Pagaliau pavyko dingti iš Vilniaus, suleisti nagus į žemę. Šie pavasario malonumai akivaizdūs ir rankdarbiuose. Parvažiavusi namo sekmadienį būtinai sėdau prie siuvinėjimo, kad bent kelis kryžiukus išsiuvinėčiau. Panašu, kad per balandžio mėnesį šis lapas bus baigtas net ir kvėpuojant pavasariu. Štai tiek buvo prieš savaitę:

This week I was in our country house. There was plenty of work after winter. this is the reason, why every week my progress can become slower and slower. I had time for stitching only Sunday evening and only few hours. But I hope to stitch this page till the end of April. Before a week my stitching looked:


O dabar turiu štai tiek (beliko trečio lapo kamputis):

Now only one corner of this page is left:


 
O naujausi mano planai: artimiausius mėnesius iki liepos vidurio mokysiuos peltakio. Šiek tiek esu siuvinėjusi, bet dabar reikės pramokti geriau. Vėliau, rugpjūčio pradžioje, tikiuosi, galėsiu aprašyti, kodėl mokiausi.

Now, untill the middle of July, my main stitching task will be to improve my hemstitch and draw thread embroidery skills. Later I'll write, why.

2012 m. balandžio 20 d., penktadienis

Rankinukas

Na, čia tai tikrai rankinukas - užsineri ant riešo, į ranką pasiimi užkaandį, kitoje - vyno taurę... Deja, šis nėra mano. Pasiuvau jį dovanų ir įteikiau dar sausio pradžioje. O parodyti susiruošiau tik dabar. Galvoju, kad vasarai visai norėčiau bliuzelės ar švarkelio iš tokio lino. Ar tik nevertėtų pradėti mokytis siūti?

I made this bag for a gift in early January, but somehow I forgot to put the photo here. I like this linen very much. Maybe I should start learning to sew. This material could become a great jacket...

2012 m. balandžio 16 d., pirmadienis

Mėnulio kampas

Vėl pirmadienis, tad rodau, ką nuveikiau per savaitę. Tiek buvo:
My progress of the last week. Last Monday I had:

O tiek yra dabar:
And now:

Įrėmintas ir net nufotografuotas

Kaip jau minėjau, Didįjį Penktadienį pasiėmiau savo samplerį iš rėminimo dirbtuvių. Pagal pradinį sumanymą įrėmintas jis turėjo būti kaip normalus sampleris - paprastas rėmas ir tiek... Bet rėmintojas buvo kitokios nuomonės. Tad mano siuvinėjimas turi auksinį medinį rėmą, bordinio aksomo pasportą ir dar siaurą auksinę juostelę (tik neįtarinėkit, kad šitaip rėmino, norėdamas daugiau uždirbti - sumokėjau tiek mažai, kad net nepadoru sakyti). Ir mano mintį dėti muziejinį stiklą atmetė. Pasiūlė net ne matinį, o patį paprasčiausią įdėti. Ir buvo teisus. Gyvai vaizdas - fantastiškas. Žiūriu ir neatsigrožiu, net pačiai labai patinka. Vienintelė problema - kad toks paveikslas visai nedera prie standartinio buto. Čia jau dvaro reikėtų :) Ir dar bent vieno paveikslo, kad šis nebūtų toks vienišas. Bet dėl šito aš rami - jau žinau, koks tai bus paveikslas. Ir siūlus beveik visus reikalingus turiu. Sunkiau sugalvoti, kaip gražiai ("tobulai" būtų tikslesnis žodis) perpiešti piešinį, nes su auksu siuvinėti darbai neplaunami.
Tiesa, yra ir dar viena problema, tiesiog neįmanoma misija - šitą grožį nufotografuoti. Ir fotografo tam reikėtų geresnio, ir technikos, ir aplinkos, kad atspindžių mažiau būtų.

As I mentioned before, on Good Friday I have taken my sampler home. I am very content with the result. It had to be a simple sampler with simple frame. But my framer had another vision. And he was right. For the first time my picture was framed with the simpliest glass. The sampler looks great with it, but to make photo is mission impossible. I like the result and think, that I need to stitch some other goldwork picture to make a diptych. And I need a manor for it to hang :)
The photos are of very low quality. I need to learn to make better photos and to find place with no reflections. Maybe one day I'll find such a place.

2012 m. balandžio 9 d., pirmadienis

Po Velykų

Kadangi jau vėliausiai nuo Didžiojo Ketvirtadienio mano rankdarbiai būna pamirštami (nebent reikia nueiti pasiimti įrėmintą samplerį; bet jį parodysiu kitą kartą, nufotografuoti irgi nebuvo laiko), tai pasiuvinėta gal ne tiek ir mažai. Laiko juk buvo nedaug. O šią savaitę dar mažiau siuvinėsiu - iki savaitgalio turiu numegzti riešines. Daugiau nelabai kam ir bebus laiko.

Holy Week is the time, than I always have no time for my hobbies. Maybe few hours. But I have taken my sampler from framer, so photos will be soon. And this week I'll have even less time for stitching. I need to knit mittens for this weekend. Here is my "New moon" at the moment:

2012 m. balandžio 8 d., sekmadienis

Surrexit vere!


Su šv. Velykom! Ačiū, kad užsukate, ačiū, kad esate, ačiū, kad įkvepiate, ačiū...


Happy Easter! Thank you for visiting, thank you for being, thank you...

2012 m. balandžio 6 d., penktadienis

Belaukiantis rėmo

Jau sulaukiau klausimų, kaip mano "auksinis" siuvinėjimas gyvena. Tai štai, kartu su rėmu, ant kurio buvo siuvinėjamas, jis nukeliavo į rėminimo centrą išsirinkti ir pasimatuoti būsimą rūbą. Ten gavau ir kartono gabalą, ant kurio užtempiau audinį. Štai taip atrodė blogoji pusė jau pasiruošusio sugrįžti į dirbtuves siuvinėjimo.

Some people asked about my "golden" stitching. Few weeks ago I went to my framer and we have chosen the best frame for it. I've got a sheet of cardboard and stretched my stitching on it. This is how the wrong side of stitching looked before going returning to framer.



O čia geroji:

And the right side:



P. S. O šiandien jau turėčiau parsinešti įrėmintą paveikslą. Beliks tik saugiai paargabenti, nes vaikščiojimo su juo bus nemažai.

P. S. Today I hope to take my picture back.

2012 m. balandžio 5 d., ketvirtadienis

Atgyvena?

Nertos servetėlės žmonėms sukelia įvairių emocijų. Kai kas pasakytų, kad tai "kaimiška", atgyvena ir panašiai. O kai kas tokių žodžių negirdi, nes baltas ažūras ant stalo jų namams teikia jaukumo. Pirmieji man ir nerūpi. O štai antriesiems (šiuo atveju - Beatai) mielai dovanoju savo nėrinius, kad puoštų namus ir džiugintų akis bei širdį. (tiesa, dar reikia įtikinti, kad šie darbai yra skirti ne spintoje gulėti, o ant stalo; na, juk jeigu jau labai susiteps, nunersiu kitą).
O šiaip, man labai gražu, kaip servetėlės tvirtinamos ant fotelių atlošų, kad šie neišsiteptų (prisiminkite Erkiulį Puaro ar Miss Marple, jų namuose tokių grožių pamatysi; man labai patinka šie detektyvai). Jeigu kada turėčiau saloną su tokiais foteliais, būtinai pasinaudočiau šia angliška (angliška?) idėja. Juk servetėles išplauti daug paprasčiau nei valyti fotelius.

Some people say, that crocheted doilies are something very unfashionable, very rustic (in negative sense). The others think, that this white tracery on the table creates cosiness for their homes. I do not listen to the firsts. And I willingly give my works to the second ones (this time it was Beata). Of course, you need to convince, that this doily is really for the table. And if one day it shall become to much dirty (vine, etc.), I'll crochet one more...
I like detective films about E. Puaro and Miss Marple very much. There you can see, how they use doilies. They put the doilies on the backrest of armchairs. Of course, to clean doily is much more easier than to clean all armchair. If one day I'll have such a drawing-room with armchairs, I'll remember this good English idea (is it English?)


2012 m. balandžio 4 d., trečiadienis

Ir dar viena skara

Šiemet aš tikrai neplanuoju megzti 12 skarų. Ir išvis, jau turiu jų pakankamai (pakankamai?). Tad šiemet skaras aš tik testuoju (ir ši - dar tik trečia). Juk reikia išbandyti įdomų raštą, modelį. O ši vieną dieną bus pusiau skraistė. Be to, ir spalva labai graži - plona natūraliai pilka estiška vilna tokia graži. Vienu žodžiu, man jos labai reikia :D (ir įtariu, kad reikės dar vienos kitos; aš gi nekalta, kad žmonės gražias skaras sukuria; o gal ir pačiai jau kokią reikėtų sukurti?)

Last year I was knitting 11 shawls (in 2011). This year I am not planing to knit 12. And, I think, I have more than enough (enough?) shawls. But I am testing new beauties. This test - only the third this year :D But I liked a shape of this shawl. I really needed it. Who knows, possibly I'll make some other shawl tests till the end of the year. And maybe 12... Who knows...


2012 m. balandžio 2 d., pirmadienis

Paukščiai parskrenda

Virš Vilniaus skrendančią ir klykaujančią vienišą gervę mačiau jau gal prieš porą savaičių. Tad su artėjančiu pavasariu ir aš toliau skraidinu savo paukščius. Įtariu, kad per savaitę maždaug pusę lapo išsiuvinėjau. Jeigu taip ir toliau, tai po kokių 25 savaičių baigsiu.

Last week I've stitched about a half of one page. If I'll continue in the same speed, I'll finish in some 25 weeks. But now I'm stitching returning birds and waiting for a spring.