2013 m. gruodžio 30 d., pirmadienis

Paskutiniai vaizdai šiemet

Ryt jau tikriausiai nieko nebeparašysiu tinklaraštyje - ruošiuos švęsti Naujuosius (nors man tai ir nėra šventė). Rimtų įsipareigojimų ateinantiems metams nebus. Gal tik norėčiau dažniau ką nors čia parašyti. Dar būtų neblogai nebaigtus darbus pajudinti. Visai norėčiau pasistengti grįžti prie kažkada buvusios dienotvarkės, kai vienas vakaras per savaitę būdavo skirtas baiginėjimams. O gal ir pavyks? Na, bent kokį pusmetį.
O dabar eilė vienam darbui, kurį baigiau dar rugsėjį Florencijoje. Ten ši 3 siūliukų Biržų lino bliuzelė buvo dar ir padėvėta. Bet taip ir nenufotografavau per atostogas. O dabar su ja jau vėsoka. Tad teks laukti kitos vasaros. Tada gal ir nuotrauka geresnė atsiras. Bet tai jau bus paskutiniai 323 gramai šiemet. O kiti viščiukai liks sausiui.

Gražių kūrybingų Naujųjų ir šaunių darbų!


This is the last text this year. Tomorrow I'll have no time to writing. People say, that it is time to make plans for the next year. I shall not do this. What I'd like to do is to write more often than this year. And maybe to finish some UFO's. I'd like to spend one evening a week with them. Once I was doing like that and some of them were finished. But I have many many more waiting for me. At least half a year would be great.
And now the last work this year - the tunic, that was finished in Florence this September. But I had no time to make some photos, only to wear it. And now it is too cold, so my tunic waits for next summer Maybe I'll make some better photos too. Tunic was crocheted from 3-ply Lithuanian linen from Biržai, I used 323 grams for it.

Happy New creative Year!

2013 m. gruodžio 24 d., antradienis

Su šventom Kalėdom!


Linksmų šventų Kalėdų! Ramybės, šviesos, jaukumo Jums ir Jūsų artimiesiems!

Merry Christmas!


Beato Angelico. Adorazione del Bambino

2013 m. gruodžio 21 d., šeštadienis

Kalėdinė eglutė

Paskutinėmis dienomis vis internete pastebiu draugų nuotraukų, kur jie rodo, kaip pasipuošė savo kabinetus. Aš nelabai puošiausi: šią savaitę dar buvo kaip ir anksti (aš gi ne Maximoje dirbu), o kitą aš atostogausiu. Tai tik eglę pasistačiau. Turiu prisipažinti, kad ji šiemet jau trečias Kalėdas švęs, o aš tik vakar prisiruošiau nuotrauką padaryti...

This is my Christmas tree at work. All next week I'll spend at home, so I haven't done many decorations, but this tree is in its place. To tell the truth, it is its third Christmas, but I had no time to make photos till yesterday...




Tiesa, yra ir dar viena pusiau eglutė kabinete, pasipuošusi raudonais žaisliukais. Vasarą kelios augo mūsų darže, o žiemai vieną parsivežiau ir atsinešiau į darbą. Valgyti dar niekas nebandė, o aš net nežinau, ar ji valgoma, ar dekoratyvinė. Bet visiems kolegoms patinka.


I have another quasi Christmas tree at work, decorated with red toys. Last summer few were growing in our family's garden and I have taken one for winter to my work. Nobody has tried to eat fruits, but all like this plant.

2013 m. gruodžio 16 d., pirmadienis

Pirmoji skiautinių pagalvėlė įpusėta

Pagaliau baigiau siūti pirmąjį skiautinių ornamentą. Prisipažinsiu, viena linija labai akį rėžia - nukreivinau ir nebegaliu pataisyti. Bet aš niekam nesakysiu, o dauguma ir nepastebės. Ar aš kalta, kad mano akys milimetrus skiria? Dabar beliko "smulkmenos": sudaigstyti, susiūti... Ateityje tikriausiai tokių paprastų linijų rankomis nebesiūsiu. Ne veltui XIX a. buvo išrastos siuvimo mašinos - reikia atiduoti duoklę progresui. Tokį bloką su mašina būtų buvę galima labai greitai susiūti. Bet susiuvus mašina, nepavyktų taip gražiai blogąją pusę išlyginti. Tad kaip visur, taip ir čia yra antroji medalio pusė. O dabar siuvama aplikacija. Nežinau, ar iki Kalėdų užbaigsiu, bet po švenčių vaizdų tikrai bus.

My very first patchwork block is done. Who could believe, that someone these days sews by hand. But I did this. The lines cannot be called the straightest ones, but I'll not say this to no one.  This is my problem, that my eyes see the smallest differences. Now the blocks will be done quicker. From now I'll sew with my sewing machine. It'll be much quicker. And now I am going to sew another block, this time - applique. 

2013 m. gruodžio 14 d., šeštadienis

Man tikrai viskas gerai

Paskambino šį pirmadienį mano mamai jos draugė, pasikalbėjo jos, o ji tarp kitko ir klausia, kas man atsitiko - gi tiek laiko nieko nerašiau. Išvadas padariau negreitai, tik šiandien. Bet pranešu, kad aš tikrai sveika gyva (na, beveik sveika, nes darbe šalta, tai gerklė kažkokias užuominas bando mėtyti, bet aš ne apie tai). Tiesiog darau darbą po darbo, tai laiko fotografuoti gaila. O kai kurie darbai net sugeba iškeliauti nenufotografuoti. Bet po Kalėdų pažadu taisytis. Visą Kalėdų savaitę atostogausiu, tai reikės darbų sutvarkyti. Na, gal dar ir anksčiau ką nors parodysiu. O šiandien - kalėdiniai bumbulai, sėkmingai iškeliavę iš namų prieš kokias porą savaičių, o gal ir seniau. Bet bent jau nufotografuoti (paskutinę minutę, greitai greitai...)


Last monday my mother's friend called her. After some talking, she asked, if something happened to me, I haven't written so long. So after nearly a week I have found some time to write and to say, that I am still alive, but all evenings are sacrificed for some works. I do not have time to make photos... But all the Christmas week I am not going to go to work, so I'll have some time for my works. At least for those, who stayed at home. Some of them came away before making photos. And these Christmas toys have their new owner. But I can ber glad, that I made few photos.

2013 m. lapkričio 20 d., trečiadienis

Kai nepasiskiepijama laiku

Blogai, nepasiskiepijau šiemet nuo naujų darbų viruso. O tai reiškia tik vieną - naują ligą. Nežinau, ar ji bus labai užkrečiama, bet šiuo metu mielai priimu visokias medvilnines skiautes: senas bliuzeles, marškinius, sukneles ir panašius gėrius. Kuo margesni ir kuo smulkesniais raštais, tuo geriau. O kadangi namuose atraižų kolekcija dar maža, tai pirmąją pagalvėlę siuvu iš naujų skiautininių medžiagų.
Įsivaizduoju, kaip iš manęs juoktųsi kokios XIX a. amerikietės: namuose 3 (trys!!!) siuvimo mašinos, o ji siuva rankomis. Pasitaiko... O aš galiu suprasti, kaip jos džiaugėsi įsigijusios siuvamąsias.
Bet reikia - tai reikia pasiūsiu ir rankomis. Tik tikiuosi, kad didesnius darbus mokytoja jau leis siūti ir mašina. Lovatiesė rankomis būtų labai rimtas išbandymas. Įtariu, tai ir būtų TAS vaistas nuo šios ligos. O jeigu ne? Matysis. Iki Kalėdų bent jau dvi naujos pagalvėlės namie atsiras. O lovatiesėms jau kelias idėjas turiu. Tik skiaučių dar labai labai trūksta. Kada ten "Humanose" viskas po porą litų? Siaubsiu (jeigu bendramokslės nenusiaubs anksčiau už mane).

This autumn I haven't inoculated myself against new viruses. That means, that I have a new disease - this time patchwork. At that moment I cannot say, if it is really serious. But I am searching for new materials everywhere: old clothes would be great materials for my future works. Now I have only a small collection, that's why my first pillow shall be from new materials.
I can imagine some women from XIXth century laughing from me: 3 (three!) sewing machines at home, but I am sewing only with my two hands and one needle. But I can understand, how they were happy after trying these machines for the first time. 
But my teacher told, that we have to sew by hand. If I must, I'll make it, but I hope, that bigger things we'll be doing with the help of machines. Sewing a bedspread could be a really good medicine for me.Or maybe not? I have few ideas for bedspreads, which I'd like to sew one day.

2013 m. lapkričio 19 d., antradienis

Net įrėmintas

Berniukui, ilgesingai žiūrinčiam į vitriną, labai pasisekė - jis netgi įrėmintas. Bet taip ir turėjo būti - juk tai dovana. Deja, laiko nufotografuoti nebuvo. Šeštadienis buvo toks, kad fotoaparato net nebūčiau traukusi, jeigu ne tai, kad po pietų darbas turėjo būti padovanotas. Tad kaip pavyko, taip - bent jau įamžinau darbą, kurio tikrai daugiau nesiuvinėsiu.
Rėminimas buvo atskira istorija. Rėmą turbūt beveik valandą rinkom. Iš pradžių su viena dirbtuvių darbuotoja kankinomės, kankinomės... Po to atėjo pats savininkas. Su juo irgi netrumpai pamąstėm, kas geriau tiktų. Galiausiai, kai jis jau pasakė, kad rėmas jam patinka, pasakiau: tebūnie. Bet rezultato aš dar visvien nemačiau. Labai jau įnoringas darbas pasitaikė. Užtat galutinis rezultatas, kurį pamačiau atėjusi pasiimti darbą, man labai patiko. Tikrai džiaugiuosi, kad žinau, kur geriausiai rėmina Vilniuje (Dysnos g., rėmintojas Romas). Gyvenimas daug paprastesnis, kai gali pasitikėti žmogumi, jeigu jis sako, kad bus gerai. Tai ta vieta, kurioje, atėjęs su savo nuomone, drąsiai gali priimti siūlomus sprendimus.


The boy, looking at the toy shop's window, was very lucky: he even has his frame now. But it had to be so, because this picture had to be a gift for a little boy. All the work was done at the last moment (as always). The only one problem, that Saturday's morning was very dark and it was very difficult to make a better photo. But I have one, so it is better than nothing. At least I have it.

There were many difficulties trying to find the best frame. We were searching nearly an hour. But I am really glad, that I know a wonderful framer, who knows, what I would like. He has found the best possibility and I had only to agree. I couldn't imagine the result at that moment. But the result, as always, was great. I guess, that one day I'll simply leave my works and he'll do the best. And I know, that I'll like the result...

2013 m. lapkričio 11 d., pirmadienis

Baigiau :)

Pagaliau mano namuose beveik šventė - užbaigtas dar vienas seniai seniai pradėtas siuvinėjimas. Prisikankinau aš su juo gerokai. Įsivaizdavau, kad tokia firma kaip "DMC" neturėtų šitaip chaltūrinti. Schema buvo tragiška. O kai reikėjo siuvinėti kontūrus, tai norėjosi vien keiktis. Dar neteko siuvinėti darbo, kurio reikėtų darytis skaitmeninę kopiją tiek pačios schemos, tiek viršelio. Taip ir žiūrėjau į visur, kur tik galėjau: savo popierinę schemą, išdidintą schemą kompiuteryje ir dar į išdidintą būsimo rezultato vaizdą. Nors nedaug trūko, kad būčiau parašiusi į DMC ir paprašiusi atsiųsti apsiuvinėjimo normalų piešinį, nes iš to, kurį nusipirkau, nesuprantu, ką turiu veikti. Taip ir būčiau padariusi, bet kad reikėjo baigto darbo. O kol jie man būtų atsakę, be to, mažai šansų, kad būtų ką nors gero parašę ar išvis parašę. O aš jau baigiau siuvinėti ir darbas keliauja pas rėmintoją. Šią savaitę turėtų būti ir įrėmintas rezultatas. Tada ir nuotrauką ryškesnę padarysiu. Trumpomis dienomis sunku spėti nufotografuoti, o dirbtinė šviesa iškraipo visas spalvas.

At last one of my UFO's is finished. I have started stitching it long long ago, but the chart was terrible, so it was left for some time. I was hoping, that big companies, such as DMC, think more about their customers... But I was wrong... For doing backstitch I scanned all the chart. So I was looking to my chart, digital chart and digital copy of the photo, how my work must look like... Well, I was thinking even to write to DMC asking to send me better copy of the chart, where I could see the pattern better. Of course, I haven't done this, because I had no hope that this could help. But I finished it and today my picture is going to the framer. I hope to have the picture at the end of this week and to make photos at the weekend. It is very difficult to do something similar to reality in unnatural light. 

2013 m. spalio 17 d., ketvirtadienis

Artėjant žiemai

Šiuo metu nelabai turiu ką parodyti. Baigtų siuvinėjimų nėra, mezginiai laukia, kol namuose pradės šildyti, kad galėčiau juos išblokuoti. Tiesa, reikia nusiurbti paskutines atostogų nuotraukas. Ten dar turėtų būti siuvinėjimų. O dabar - nauja riešinių pora. Megztos jos iš latviškos vilnos, vienai, kiek prisimenu, virš 1000 karoliukų reikėjo ir kokių 20 gramų vilnos (gal keliais gramais daugiau). Nusprendžiau šios vilnos dėžę patuštinti, o ir karoliukų dėžė labai labai pilna, tad bus ir daugiau naujų riešinių vaizdų.

At the moment I have many works nearly finished. It becomes cold at home, so I cannot finish my knits. I hope to block some this weekend. But as winter is coming, the days are colder and colder, it is the best time for wrist-warmers. I have a nice collection of Latvian wool and many beads for them, so soon will be more examples. This time - the first pair of my new collection. 

2013 m. rugsėjo 30 d., pirmadienis

Beveik baigta...

Testavau šią liemenę ir galvojau, kad turėsiu smagų rūbą artėjančiam rudeniui. Deja, deja, liemenė vis dar nebaigta, o aš keikiu "Red Heart Fina DK" siūlus. Paaiškėjo, kad pilkas siūlas yra akivaizdžiai plonesnis nei žydras. Tad ateityje dar reikės priekyje primegzti juostas ir taip paplatinti liemenę. Ne tiek daug ir trūksta. Tad Alpinia testavimas baigtas, aš sumezgiau 264 gramus siūlo, tik nešioti vis dar negaliu. Ačiū siūlams... Kai pradės šildyti ir reikės plonesnių rūbų, užbaigsiu.

I was testing Alpinia cardigan. But this testing was unluckiest one... I was using "Red Heart Fina DK"and have found, that the grey one is thinner than the blue one. So my cardigan is too narrow for me. I am glad, that I have an idea, how to make it wider without reknitting. One day, than the weather will be warmer. Now it is too cold for it.

2013 m. rugsėjo 27 d., penktadienis

Dovanos

Kadangi per atostogas Florencijoje tris savaites gyvenau nepažįstamoje šeimoje, sugalvojau nuvežti dovanų siuvinėtą lininę staltiesę (taip sakant, nesugalvojau, ką nupirkti). Žinoma, baigiau paskutinę minutę, tad tik išlyginau, nufotografavau ir sulanksčiusi suvyniojau. Nuotraukas pamačiau jau padovanojusi staltiesę. Akivaizdu, kad vėlyvas vakaras nėra pats tinkamiausias laikas. Tad situacija ir vėl tradicinė - trečią kartą siuvinėju staltiesę ir trečią kartą jos nenufotografuoju. Na, gal ketvirtą pasiseks. Sau noriu tokią išsisiuvinėti... Kada nors...

All my time in Florence I was living in a family. So I made a linen table cloth for them (I had no idea, what I could buy for them). Of course, all was done last minute, so I have seen my photos only in Florence. Late evening, thinking about other things and... photos are not the best... Third table cloth and I have no normal photos... I hope to make better ones next time: I want one for myself too... one day...
.




Dar džiūsta:
Still drying:

2013 m. rugsėjo 24 d., antradienis

Po atostogų (tęsinys)

Ten, kur aš buvau, net ir namuose siuvinėjimų buvo galima rasti. Net ir ne pačiose įprasčiausiose vietose. Vonios kambario langas...
 My days were full of embroideries. Here is a photo of my bathroom's window.



Santa Maria Novella

Vaizdai iš bazilikos muziejaus.
Some photos from the basilica's museum. 

1466 m. brigitiečių vienuolyno vienuolių siuvinėto altoriaus papuošimo fragmentas. Piešinio autorius - Paolo Schiavo.

Part of the altar frontal, made by the nuns of St. Bridget in 1466. Drawing by Paolo Schiavo.


Keli kadrai iš liturginių rūbų ekspozicijos (jų buvo tikrai daug daugiau). Kažkodėl nenusifotografavau ekspozicijos aprašymo. Gal ir nebuvo? Kažko aprašymų tame muziejuje man tikrai trūko. O gal buvau tokia nusivaikščiojusi, kad pamiršau?

Few photos from ecclesiastical cloths exposition. I haven't made photo of description. Maybe it hasn't been there?




2013 m. rugsėjo 23 d., pirmadienis

Po atostogų

Pirmosios trys rugsėjo savaitės buvo labai intensyvios. Atostogavau, taip sakant. Klausimas, ar pailsėjau, tegul lieka retorinis, bet veiklą tikrai pakeičiau: prisiminiau, ką reiškia kasdien mokytis, pamačiau daug gražių dalykų. O užfiksuotais siuvinėjimais dalinuosi ir čia.

First three September weeks were very intensive. I was in vacation... I am not sure, if I had enough of rest (some few days at home would be something perfect), but I changed my life absolutely: it was great to remember, what does it mean studying every day, and I have seen many beauties. Here are some embroideries of what I have seen.

Museo nazionale del Bargello

Rūmai, kuriuose rasti siuvinėjimai suteikė pavadinimą siuvinėjimo dygsniui.

Palace, where Bargello stitch "has born".





Siuvinėta Mergelės užmigimo scena armėnų (?) ortodoksų bažnyčioje.

Embroidered picture in Armenian (?) Orthodox church.






Palazzo Davanzati

Vieta, kurią būtina aplankyti visiems, besidomintiems siuvinėjimu ir nėriniais.

"Must see" for everyone interested in embroidery and lace.







Bus daugiau...

Shall be more...

2013 m. rugpjūčio 26 d., pirmadienis

Tai įvyko...

Pagaliau, po ne vienerių metų svajojimo, šį savaitgalį įvyko ko gero pirmasis Lietuvoje nėrinių pynimo seminaras (na, bent jau po Nepriklausomybės atgavimo, gal tarpukariu koks ir buvo). Trys "beprotės", vadovaujamos ketvirtosios, pusantros dienos kantriai plušo prie savųjų nėrinių, atsikeldamos tik kai skrandžiai labai agresyviai imdavo reikalauti dėmesio. Aš žinojau, kad tai yra lėtas darbas. Aš žinojau, kad tai yra labai lėtas darbas. Bet kad TOKS lėtas... Žinoma, formuojantis įgūdžiams, greitis didės. Bet tai tikrai nėra tas rankdarbis, kurį pasiimčiau, turėdama tik kokias 15 minučių. Kito rankdarbio 15 minučių pinant nėrinius atitiktų mažiausiai valandą, o gal ir daugiau. Bet kaip jis užkrečia... Šiuo metu galvoje sukasi vienintelė mintis: šiandien vakare negalėsiu pradėti naujo darbo... Tiktai spalį (gal rugsėjo pabaigoje).

At last, after few years of dreaming, maybe the first Lithuanian bobbin lace making seminar became truth. Maybe the first one after 1990, it is possible, that something was between the WW I and WW II. One teacher, three student and one weekend full of hard and very slow, VERY slow work. I hope, that one day my speed will grow, but now I am very slow. But I liked the process very much and now I want to start something new. But I'll have more time only at the beginning of October. And that is really sad.

Na, bet reikia juk ir vaizdų. Tai štai, po pusantros dienos darbo į namus parsivežiau taip atrodantį "ežiuko košmarą" (nors adatėlių kiekis čia jau buvo sumažintas, kai kuriuose darbuose jų būna daug, labai daug daugiau). Ir tai yra maždaug 20 cm pusantros dienos darbas. Užbaigti nespėjau, nes reikėjo važiuoti namo, tad seminarą teko baigti.

After one full day, and more than half day of another my work wasn't finished. And it is only about 20 cm. But I had to go home. So here is the result at that moment. 


O grįžus į Vilnių, dar reikėjo važiuoti į miestą, tad tik apie kokią 22 val. pagaliau prisėdau ir neatsikėliau, kol nėrinių pagalvėlė neatrodė štai taip:

Of course, I had to finish my work, so I sat at 22.00 and was working until my pillow looked like in this photo:


Tai reiškė, kad darbas ne tik baigtas, ne tik visi siūlų galai užrišti ir nukarpyti, bet ir visos adatėlės saugiai guli dėžutėje, o mano darbas atrodo štai taip:

That means, that the work is successfully done: 


Tiesa, buvo smagu stebėti, kaip darbo nuėmimas atrodo žmogui, nemačiusiam viso proceso ir neįsivaizduojančiam, kaip turi atrodyti rezultatas (mano broliui): o kaip tu popierių išimsi? O kaip tu tada darbą sutvirtinsi? O jis tikrai išlaikys formą? Ir jis neiširs? (į šį klausimą jau ir aš pati labai norėjau atsakyti teigiamai tikėdamasi, kad klaidų nepalikau - neiširo).

It was very interesting to look, how the others, who do not know, what bobbin lace is, react to the process (it was my brother): How you will take the paper out? How you'll secure it? Will it keep form? (it was the most difficult question; I was hoping, that I haven't left mistakes and everything will be OK)

O aš jau svajoju apie naują nėrinį. Tik reikės dar šeivelių pasidaryti. Ir pagalvėlę didesnę. O gal priprašysiu, kad brolis stovą padarytų (čia jis pats, pamatęs, kaip viskas vyksta, pasakė, kad stovo reikia; aš čia ne prie ko...)

Now I am dreaming about new work. But I need more bobbins. And maybe new, bigger pillow. And maybe I'll ask my brother to make a stand for my pillow (he was the one, who told, that I need one, so...)


P. S. Mano mamos įspūdžiai iš seminaro, kadangi buvom susirinkusios mūsų sodyboje: kartais iš antro aukšto pasigirsdavo kalbų. Tikriausiai ką nors aiškindavotės. Bet paprastai ten būdavo mirtina tyla. net kildavo noras patikrinti, ar jūs vis dar ten. Ar dar gyvos. Gyvos mes, gyvos, prižadėjusios ir kitais metais susirinkti bei besitikinčios, kad pavyks ne tik paskleisti virusą, bet gal ir epidemiją sukelti. Įdomu, tai realu?

P. S. My mother's thoughts about our work (we were working in our country house): sometimes I've heard some talks from the first floor. But mostly you were so silent. Sometimes I wanted to go to see, if you are still alive. Yes, we are still alive. And planning to meet next year. If we'll be lucky, maybe we'll float a bobbin lace virus around. Is it possible here? 

2013 m. rugpjūčio 13 d., antradienis

Dar vienoms krikštynoms

Šį kartą rodau du krikšto rūbus - skraistes, ant kurių buvau paprašyta išsiuvinėti dviejų sesučių vardus ir krikštynų datą. Prisipažinsiu, pamačiusi audinį pagalvojau: į ką aš įsivėliau. Bet juk galima ir ant tiulio siuvinėti. Negi neįveiksiu. Svarbiausia buvo sugalvoti, kaip ant audinio perkelti piešinį ir kaip įtempti audinį, kad jis neišsitemptų, išlaikytų formą. Gaila, pamiršau padaryti proceso nuotraukų. Liko tik ši, kur prisiūta paskutinė data. Štai taip aš ir siuvinėjau. Vardai ir datos ant popieriaus buvo prisiuvamos prie audinio. Datas dar mažiau dygsniavau, jos nedidelės. O varduose buvo daug daug mažų dygsniukų, kurie prilaikė patį audinį, neleido jam judėti. Tad siuvinėdama neturėjau blogosios pusės: palikdavau ilgesnį siūlo galą, o visus galus slėpdavau jau išsiuvinėjusi užrašą ir nuardžiusi popierių.

This time - two more baptize clothes. I was asked to stitch the names and baptize dates for two sisters. When I've seen the material, my very first thought was: oh, no... But if someone is asking, I have to stitch. One of the problems was how to draw the pattern onto cloth. The other, how to keep the form unchanged. Alas, I have only this one photo with the progress. I was stitching with no other side, with paper, sewed to it. It was not the easiest way, but the result was worth of my effort.


Kaip jau sakiau, viskas buvo siuvinėjama drebant, kad tik nesutraukčiau ar per daug neištempčiau audinio, kad piešinys gražiai matytųsi (gal tik trečias ar ketvirtas dygsnis buvo tas, kuriuo siuvinėjimas žiūrėjosi), tad laimingiausia akimirka būdavo tuomet, kai pagaliau popierių galėdavau nuplėšti ir darbas būdavo baigtas. Plastmasiniai labai stipriai nesuspaudžiantys lankeliai šiam darbui buvo išsigelbėjimas. Bet panašu, kad artėja diena, kai teks susirinkti visus medinius lankelius ir juos apsiūti audinio juostelėmis. Juk dydžių reikia įvairių. O kitą kartą plastmasinis lankelis gali nebeišgelbėti.

The only one thought while stitching was how to keep material's form unchanged. The happiest moment was every time, than every element was finished and I could take paper off.


Na ir baigti darbai, nufotografuoti pačią paskutinę akimirką, prieš pat išeinant iš namų:

And the finished works. The photos were made the last minute, as nearly always:





2013 m. rugpjūčio 6 d., antradienis

Mokausi toliau

Niekas negimė mokėdamas. Prisipažinsiu, mane visuomet prajuokina, kai žmonės rodo savo pirmuosius darbus ir sako, kad jie pirmieji. Taip, jie pirmieji, kuriuos padarė suaugę, bet pamiršta tai, ką darė, būdami vaikais, mokydamiesi mokykloje ir pan. Rankos juk prisimena, įgūdžiai sugrįžta. O šį kartą mano įrašai būtent ir rodo, kaip įgūdžiai formuojami, kaip renkamos žinios. Žinoma, mano rankos pripratusios prie kitokių darbų, greičiau paklūsta. Visgi šie nėriniai joms yra visiška naujiena. O ir galvai visai kita veikla. Reikia dėmesingai stebėti, kaip formuojamas raštas, nes vienas praleistas persukimas ir klaida garantuota. Gerai, jeigu pastebi iš karto. Štai čia yra mano vakar vakaro dviejų su pusę valandų darbas. Net 14 centimetrų...

Yesterday evening I was continuing learning bobbin lace. It is interesting to see, how my hands are trying to remember what to do without thinking, how my head tries to remember new ways of doing lace. Bobbin lace is new for me, so I have to think while doing, because it is so easy to make a mistake. Here is my last evenings work - only two hours and a half and 14 centimeters of lace...


Tiesa, pirmieji 5 centimetrai buvo klaidų darymui ir eksperimentavimui. Kažkurią akimirką pastebėjau, kad rezultatas ne visai toks, koks turėtų būti. Štai kaip būna, kai pamiršti vieną kartą persukti siūlus... Bet jau nebeardžiau pradėto darbo. Čia juk tik pavyzdėlis, tad gali būti ir su klaidomis. Kai jau gerą darbą darysiu, tada nebegalėsiu sau leisti klysti arba teks ardyti. Tiesa, dar sugalvojau, kad mano nėrinys per laisvas, tad per kelias eiles jį susiaurinau. Dar nemoku apsiskaičiuoti, kokio pločio turi būti darbai. Todėl eksperimentuoju be piešinio, prie pagalvėlės prisisegusi languotą popierių, pagal kurį ir smaigstau adatėles.

From these 14 centimeters the first 5 ones were for mistakes and experiments. After some rows I have found, that my lace somehow looks different from how it should look. Of course, I have forgot to make one twist... But I haven't unpicked my work. It is just a try. Later I have found, that my lace is too thin, so I had to make it narrower. And only after these 5 cm I was glad with the result.


O štai čia jau gerieji 9 centimetrai. Žinoma, juos dar reikėtų pastandinti, suteikti "prekinę" išvaizdą. Bet čia juk tik bandymas, ne rimtas darbas, tad tikrai tuo neužsiimsiu. Tiesa, dabar galvoju, kad gal visgi reikėjo laisviau pinti? Na, bet kuriuo atveju jau reikia imtis rimtesnių darbų, jeigu noriu pasiruošti intensyviajam nėrinių savaitgaliui. Mūsų mokytojos planai labai optimistiniai. O aš noriu imti ir padaryti tai, ką ji suplanavo (dar viena optimistė).

So I made 9 cm of normal lace just to learn, how to do it. Now I am thinking, that maybe it looks too narrow, but I like the result. It is time to start doing something more difficult if I want to prepare for the intensive bobbin lace weekend.








P. S. Perskaičiau šį tekstą ir pagalvojau: taip, kai išbandysiu 100 nėrinių elementų, jie man tikrai nebekels problemų, tiesiog darysiu ir džiaugsiuos. O dabar mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis...



2013 m. rugpjūčio 1 d., ketvirtadienis

Pagaliau... ir visai neskaudėjo...

Jau nebeprisimenu, kiek laiko ruošiausi išbandyti nėrinius. Ne nėrimą vąšeliu, ne nėrimą šeivute, bet tuos tikruosius, senuosius nėrinius. Įtariu, drąsos pritrūkdavo. O pabandžiau ir paaiškėjo, kad ne taip viskas ir baisu. Pirmiausiai pasisiuvau pagalvėle. Bet paaiškėjo, kad ji turėjo būti bent dvigubai storesnė, tad nusprendžiau, kad šiandien ji nebus verta rodymo. Pagalvosiu, ar aš noriu didesnės apvalios pagalvėlės ir ar man ją darytis. Gal ir ne. Įtariu, kad supratus, kad pagalvėlė netinkama, galėjo ilgam laikui pasibaigti eksperimentai. Bet ant nosies gi nėrinių kursai, tad ir elementariausius elementus reikia pramokti, ir įsitikinti, kad priemones turiu. Negi reikės skubiai kitą pagalvėlę gaminti. Bet prisiminiau, kad yra namuose tokia paraloninė nemaža pagalvė - tachtos atlošas. Pasiūta ji senokai, bet nesusitrynusi. Pabandžiau - ne pati minkščiausia, tad nusprendžiau eksperimentuoti. Dabar jau žinau, kad išsisukau. Ši pagalvėlė bus visai nebloga, reikės tik medvilninį užvalkalą jai pasiūti.

I was planning to start doing bobbin lace for a long time. At least few years. I guess, I was afraid. But it is not so difficult as it looks. Of course, crocheting is easier, but making lace also is not a mission impossible. First of all I sewed a pillow. But now I know, that it had to be at least twice bigger, so I haven’t made a photo of it. I’ll think, if I need such pillow and if I want to do it once more. But I had to start learning the elements, because at the end of August I am going to lace’s course and I want to try making lace before. I’ve found some pillow at home. It is quite good, so I need to make a cotton cover for it.

Mano šio vakaro darbas atrodė štai taip (šioje nuotraukoje, kur balti nėriniai ant balto fono, gal ir nelabai kas matosi, bet bent jau adatėlių miškas šviečia; dar ir šeivelės, kuriomis dirbau, matosi).

Here is my one evening's work. Of course, now I could make it quicker. I had to look at my book for every element.


 O čia tas pats miškas iš arčiau.

And one more photo.



 Ir nuimta juostelė. Ne viskas joje tobula, esama ir klaidų, bet tik tas nedaro klaidų, kas nieko nedaro. O aš šiandien išbandžiau tris elementus: Cloth Stitch, Half Stitch ir, kaip spėju, Double Stitch.

And this is the result. Of course, there are some mistakes, but it is my very very first bobbib lace. I used three stitches: Cloth Stitch, Half Stitch and Double Stitch.


 Dėl paskutinio elemento angliško pavadinimo nesu tikra, nes mokiausi pagal šią prancūzišką knygą. Na, bet angliški ir prancūziški pavadinimai bent jau yra. O mums, besimokančioms daryti štai šį smuiko raktą, matyt teks "sunorminti" elementų pavadinimus.

I was learning from this french book. At the end of August I'll make such a beauty. Is it possible?


 Šį savaitgalį išvažiuoju, tad sodyboje darysiuos šeiveles. Jų turiu tik 9 poras, o tai yra labai labai labai mažai. Jeigu nuspręsiu, kad reikia jas pirktis, tada beliks sugalvoti, ar pradžiai pakaks kokių 50 porų, ar iš karto 100 pirkti. Iš pradžių, kol nuspręsiu, ar ruošiuosi ilgai blusinėti, bus geros ir namie gamintos.

This weekend I'll be making bobbins. I am not sure if it is my craft, so I am not prepared to buy some 50 pairs of bobbins at the moment. So next week I'll show, how my bobbins were made.

Taip pat dar reikės sugalvoti, ar mokytis eksperimentuojant puslapis po puslapio. Tuomet manęs lauktų štai tokie variantai.

And I also have to chose, whether I am going to learn step by step and to do such laces.


O gal pulti stačia galva ir bandyti iš karto tokia juostelę?

Or I’ll try to make more difficult ones.



Nuotraukos šiandien labai nekokios. Bet taip norėjosi pasigirti, kad ir tokias nuotraukas rodant (na, prastesnėse nuotraukose klaidos irgi prasčiau matosi).

The photos are not the best ones. But I wanted to show my first steps in bobbin lace. y the way, it is more difficult to find mistakes looking at the bad photos.

2013 m. liepos 31 d., trečiadienis

Tiesiog liemenė

Jaučiuosi beviltiška: tiek laiko nieko neparašiau. Lyg darbų jokių nebūtų. Na, darbų tai buvo ir rašyti yra apie ką, bet laiko kasdien vis mažiau. Ypač kai vasarą norisi vis kur nors nuvažiuoti. Vienam iš tokių "nuvažiuoti" ir buvo skirta ši liemenė. Mama per karščius važiavo malonesnių orų ieškoti į Norvegiją. Ten tikrai buvo gera - storos vilnonės liemenės, sveriančios beveik puskilogramį (470 gramų) prireikė. Per tuos karščius aš jai pavydėjau net tiek nuostabaus krašto (kada nors ir aš ten nuvažiuosiu pasibastyti, gamtos pažiūrėti), kiek komentarų: o pas mus vėsu, reikėjo liemenės, striukės... Pas mus tuo metu apie +30 ir daugiau būdavo... Tik nuotraukų liemenės iš Norvegijos nėra... Ech...

 





 This summer I am more creating something than writing. Many new works and thoughts are waiting to be described here. But I want better to go somewhere outside better than sitting at home and writing. This woolen cardigan (nearly half kilo of wool - 470 grams!) was for my mother, who was traveling in Norway. Here in Lithuania was very very hot. At the same time my mother was glad wearing warm cloths. I wanted to be where too. Hot weather isn't the one I like the most.Snowy winter is better.