2017 m. balandžio 10 d., pirmadienis

Baigtas, baigtas, baigtas...

Pagaliau! Labai džiaugiuosi pagaliau užbaigusi bent vieną iš pamirštų darbų (ta proga planuoju dar bent porą naujų pradėti, tik tiek, kad juos šiemet ir užbaigsiu - bus įdomu siuvinėti). Pradėjau aš jį 2012-ais (tais pačiais metais ir palikau laukti, kol vėl prisiminsiu jį). O šis pinigų nykštukas, bandantis aukso tikrumą, teisybę pasakius, man net nelabai reikalingas. Išsiuvinėjau, išlyginau, o dabar gulės greta kitų išsiuvinėtų darbų ir lauks, kol juo kas nors susižavės. Kol vietos nedaug užima, tegul guli. Mano galvoje jau mintys apie naujus darbus sukasi.

The very first of my old UFOs is done. This old man, counting his money and trying if it is real gold, is stitched. It took me nearly five years to stitch it. I started it in 2012, the same year it was left and was finished in two evenings. OK, these were quit long evenings. But still - only two evenings. Now it will lay in a box with other unframed works. I am not sure what was I thinking about, what was the reason to stitch it. Yes, it is nice, but I do not need it and I am not going to frame it or to use in some other way. But as long as it needs not so much space I'll keep it at home...

2017 m. balandžio 6 d., ketvirtadienis

Artėjant vasarai

Vasara man asocijuojasi su lininėmis skaromis. Tiesa, keliaujant visai smagu pasiimti vilnonę: ją galima ir po galva pasikišti, ir užsikloti, ir nuo lietaus pasislėpti. Na, gal tik uodai randa tarpą ir sugeba per ją įkąsti. Bet šiaip vasarą labai smagu išsitraukti kokią lininę skarą. Ši buvo numegzta kažkada pernai. Kadangi ji, kaip ir dažna kita, yra gana didelė, teko pavargti, kol radau, kur ją nufotografuoti. Kaip tyčia pasitaikė lietingos dienos, tai negalėjau to padaryti lauke. Bet šią vasarą, sulaukus saulėtų dienų, bus galima ją išsitraukti, kad paslėptų nuo saulės.

This linen shawl is waiting for the summer. While traveling, I like woolen shawl (they can be used instead of a pillow, an umbrella...). But normally in a city I take linen shawls with me. This one was knitted last summer. I had many problems looking there to make photos of it. As always, it is not the smallest one. But I like big shawls and I like knitting them, so I hope to knit more of them until this summer :)


2017 m. balandžio 1 d., šeštadienis

Skiautiniai sugrįžta

Jau net neprisimenu, kada paskutinį kartą siuvau skiautinius. Gal prieš kokius metus? Vokietijoje siūta lovatiesė laukia atostogų, kai namuose bus daugiau vietos ir galėsiu ją išsidėlioti ant grindų. Bet šią savaitę prisiminiau dar vieną, pradėtą Švedijoje, ir pasiuvau jai tris naujas detales. Viskas būtų su ja gerai, galima būtų ir į didesnį gabalą jungti, jeigu ne vienas "bet". Šias detales noriu sujungti šviesiai geltonu (ar gelsvai žalsvu) audiniu. Peržiūrėjau turbūt visas lietuviškas internetines parduotuves, prekiaujančias audiniais skiautiniams, užklydau į kelias Europoje... Deja, norimo audinio neradau. Dažniausiai pasitaikydavo ryškiai geltona. Tikėjausi, kad gal balkšvas audinys tiks. Deja, netiko. Tai ir laukiu kokios nors kelionės. Gal ten rasiu tinkamo audinio ir galėsiu susiuvinėti lovatiesę į vieną gabalą.

 I haven't sewn any quilt for more than a year. The bed covering that I did in Germany is waiting summer (when some of family members will go for holidays and I'll have all the floor for myself). But I have one more bed covering that I started even earlier in Sweden. It was remembered this week and I made three more pieces for it. I would like to start making one big quilt only I have one very big problem: I need one more light yellow or light greenish yellow fabric to put in between these triangles. I searched for it in all possible shops (and e-shops) in Lithuania, I checked some in EU, but I was unable to find something suitable. All yellows looked too yellow. I also tried white, but it was too white. So now I am only sewing these triangles. Maybe one day I'll find suitable fabric (I miss my fabrics' shops in Germany so much :D ).

2017 m. kovo 30 d., ketvirtadienis

Ir dar viena vilnonė skara

Apsidairiau ir nudžiugau, kad pernai numegztos ir nerodytos skaros jau artėja prie pabaigos... Tiesa, naujų darbų tiek daug nėra, bet bent jau pernykščius viščiukus suskaičiuosiu.Ši buvo ypač didelė. Tiksliau, raštas man patiko tuo, kad labiau tempėsi į plotį nei į aukštį. Turėtų būti patogu į ją susisupti (kai pagaliau išbandysiu). Nors šiuo metu skara turbūt laukia potencialaus būsimo savininko, o aš išsitraukiau didelį mocherinį šalį, kurį mezgiau prieš kokius 15 metų...

This is nearly the last shawl that was knitted last year (you can see from the photos that it was last summer). Now I have not so much time to do something, but I knit a little bit, I stitch from time to time. This week I event remembered my unfinished quilts... But all these will be shown soon, in few weeks. Today one more shawl (and one more possibly waiting for its owner to be, because I have too many of them).

2017 m. kovo 27 d., pirmadienis

Seniai pamiršti darbai

Šiemet susirašiau gana netrumpą siuvinėjimų planą. Tiesa, jau yra išsiuvinėta darbų, kurių tame plane nebuvo, bet šiuo metu jų dar negaliu rodyti. Sunkiausiai įgyvendinama plano dalis buvo pažadas sau, kad imsiu po vieną seniai pradėtus siuvinėjimus kryžiuku ir juos baiginėsiu. Turėčiau bent kartąą per savaitę prie jų prisėsti. Na, įpusėjus kovui bent jau sugebėjau išsitraukti kelis darbus, kurie ir bus tie pirmieji. O pats pirmasis bus šis nykštukas, kurio kryžiuku siuvinėtą dalį baigiau dar 2012-tais. Tad dabar beliko tik kontūrai, kurių čia labai labai daug. Bet būtų gerai iki balandžio pabaigos jį baigti. Nelabai man jo reikia. Abejoju, ar rėminsiu. Teoriškai galėčiau net visus metus krapštytis. Bet noriu aš jį pagaliau baigti, nes yra ir kitų pradėtų. Tiesa, dalis pradėtų bus tiesiog išmesti. Nebenoriu aš juos toliau siuvinėti, tai tiesiog audinį panaudosiu.

I started this year writing my stitching plans (of course, there are some pieces finished which were not in my plans, but I had to do them; and my plan is quite long). The most difficult part to do was to stitch at least a little bit of some UFO (one at a moment, until it is finished) every week. I forgot about this plan and remembered only in the middle of March... The first UFO to become finished one will be this old man. Cross stitching was done in 2012, now he only needs some backstitch (a lot). I would like to finish it in month or two (only because I have too many UFOs, I doubt if this one will be framed because I do not see it at home).

2017 m. kovo 23 d., ketvirtadienis

Visos vaivorykštės spalvos

Jau nesu tikra, kiek liko nenufotografuotų šalių: keli mocheriniai, lininiai. Numezgu ir iškeliauja jie iš namų, nesulaukę gražios dienos. Visa laimė, kad kartais naujieji jų savininkai padaro nuotraukas. Tai yra gerai dar ir dėl to, kad žinau, kas ką turi. Nors turbūt reikėtų daryti nuotraukų albumus su užrašais, kas kur yra, kad netyčia nepanaudočiau tų pačių raštų. Šios vaivorykštės spalvos ir man pačiai labai patiko, tad imu galvoti, ko norėčiau iš šių siūlų sau. Ką nors sugalvosiu. Šį pavasarį man labai norisi spalvų.

Some time ago I tried to count, how many shawls left my home without photos. Some of them go very quickly to their new owners. Or maybe I like knitting more than taking pictures of my works. This time I received photos of my newest shawl from the glad owner. Looking at these great colours I thought that I also would like to have something from the same wool. This spring I want more colours in my life. Only I am not sure what should I knit for myself. Maybe not a shawl. Could it be some sweater?

2017 m. kovo 16 d., ketvirtadienis

Žalia, žalia

Šį šalikėlį (o gal šalį) nusimezgiau pernai vasarą iš labai malonios merino vilnos ir tik šiandien, žiūrėdama į nuotraukas, supratau, kad jo dar nebuvau užsirišusi. Panašu, kad spėsiu pačiu laiku, kol orai dar neatšilo, jį panešioti.

This shawl was knitted last summer from a very soft merino wool. But somehow I forgot about it and remembered about its existence only now, looking at the photos. But spring is coming very slowly, so I hope that I'll be able to wear it at least few days.

2017 m. kovo 13 d., pirmadienis

Vilna užbūrė ir nebepaleidžia


Siuvinėjimas vilnoniais siūlais turi savo žavesio. Neseniai baigiau Bayeux laivą, o šiuo metu ant rėmo užtemptas Nicola Jarvis siuvinėjimas "Chintz". Jį aš pradėjau kursuose RSN'e. Pirmojoje nuotraukoje matyti darbo detalė, kurią dabar užbaigiau. O antroji ir trečioji nuotraukos rodo, kiek aš išsiuvinėjau kursuose ir kiek po to namuose. Beje, abi nuotraukas skiria 20 valandų. Ne pats greičiausias siuvinėjimas...



I fell in love with wool embroidery, no matter if it is Bayeux or crewel. Not so long ago I finished Bayeux ship. Now there is  a new crewel kit on my frame - "Chintz" by Nicola Jarvis. I started stitching it in a two days class in RSN. The first photo shows the motive that I am stitching at the moment. The second and the third - how much was stitched during the class and at home after return. By the way, it took me 20 hours to make this difference. Not the quickest stitching, I guess... 

 

2017 m. kovo 9 d., ketvirtadienis

Kalėdos pavasarį

Nors Kalėdos jau seniai praėjo, bet reikia parodyti ir kolekciją bumbulų, kurie buvo numegzti ir iškeliavo į svečius: kas į užsienį, kas po Lietuvą. Tiesa, ketinau šiemet kas savaitę numegzti po vieną, kad iki kitų metų turėčiau gražią kolekciją, bet patraukė mane šiemet siuvinėjimas, tad mezgimui, ypač bumbulų, nebeliko laiko. Reikia apie rūbus galvoti.

Last year I have knitted few Christmas balls for my friends. Some of them stayed in Lithuania, some were sent abroad. This year I had a great plan to knit one ball every week and to have collection before Christmas. But no balls were knitted until now. It seems that this year will be a stitching year and I'll knit only clothes for me and my family. Christmas decorations will wait for the next year (maybe).


2017 m. kovo 6 d., pirmadienis

Auksas (nors ir netikras)

Po to, kai apsilankiau Opus anglicanum parodoje Londone, užsimaniau vėl grįžti prie siuvinėjimo metaliniais siūlais. Teoriškai viskas turėjo būti kitaip: turėjau atrasti parduotuvę, kurioje galėčiau prisipirkti metalinių siūlų, o tada įgyvendinti originalią idėją. Na, Londone metalinių siūlų irgi ne taip paprasta rasti. Kadangi tai nepasisekė, nusipirkau Becky Hogg rinkinį "Metalwork Embroidery Fox Kit". Labai smagiai šis lapiukas siuvinėjosi, nors laiko, tiesa, užėmė ne tiek jau mažai - gryno siuvinėjimo buvo beveik 20 val. Norėčiau dar kelis šios autorės rinkinius išsiuvinėti, bet dabar reikia prie kitų siuvinėjimų grįžti (apie juos jau kitą savaitę).

After my visit to Opus anglicanum exhibition I was dreaming not only about stitching, but also about goldwork. Everything was planned nearly perfectly: I had to buy some gold threads in London (it is impossible to find them in Lithuania) and to stitch something original (idea is still alive in my head). But I was too optimistic. I was simply not able to find gold threads in London, so I bought Becky Hogg's kit "Metalwork Embroidery Fox Kit" in V&A. I liked this kit very much. Of course, stitching was not very quick, it took me nearly 20 hours to stitch the fox. But later I plan to buy and stitch few other her kits.Only before that I want to finish some other works (more about them will be next week).

2017 m. kovo 2 d., ketvirtadienis

Pavasaris ne laiku

Šią skarą mezgiau Vokietijoje. Laikas buvo labai keistas - lyg ir žiema, bet viskas žalia. Kartais pasninga vasario pradžioje, bet iš po sniego narcizai ir kitos gėlės bando nedrąsiai žydėti. Tai ir skara tokia bandanti žaliuoti, lyg ir užsimenanti apie pavasarį. Beje, fotografuota sausio pabaigoje (tiesa, pernai), kai aš labiausiai svajojau apie sniegą (tik baltų siūlų neturėjau ir nenorėjau pirkti).










I made this shawl in Germany. It was very strange outside. It had to be winter, but everything was green. There was some snow, but at the same time the very first flowers started to bloom. The same is with my shawl. It looks like the very first signs of spring. At that moment I was dreaming about snowy winter (the photo was made last year in January). But I had no white wool and was not going to buy some new one because I had to return home soon.

2017 m. vasario 27 d., pirmadienis

Bateau Bayeux

Istorinis siuvinėjimas - vis sunkėjančios siuvinėjimo ligos jau gana sena forma, įgaunanti naujas formas. Šį kartą tai buvo Bayeux siuvinėjimas. Gavo jis šį vardą nuo Bayeux gobeleno, kuris, kaip žinia, nėra gobelenas. Išvis su tuo žodžiuu gobelenas yra vienos problemos. Iš tikrųjų gobelenu galima vadinti tik tą kilimą, kuris yra nuaustas konkrečiose dirbtuvėse Paryžiuje (čia kaip su šampanu ir panašiais pavadinimais). Visus kitus audimus turėtumėm turbūt vadinti kilimais. Bet Bayeux normandų žygius vaizduojantis darbas iš tikrųjų yra siuvinėjimas. Bet angliškai jis vadinamas kilimu, o mes vadinam gobelenu. Svarbiausia žinoti, kad yra ne visai taip kaip vadinama.

Historical embroidery is the new form of my very serious disease, which is called "embroidery". This time it is Bayeux embroidery. Bayeux embroidery got its name from Bayeux tapestry. Of course, we know that it is not a tapestry, it is embroidery. But maybe we could say that this is exception from the description of what is real tapestry.

Prieš kiek laiko perskaičiau apie Kathy Andrews organizuojamus siuvinėjimo kursus internetu. Be abejo, man jų būtinai prisireikė, nes rezultatas turėjo būti įspūdingas. Galima sakyti, kad jis buvo net per daug šaunus, nes šis procesas mane užbūrė. Šiuo metu aš galiu tik sakyti "laukite tęsinio", bet po kokio pusmečio jau tikiuosi parašyti apie proceso, kuris trūks kelerius artimiausius metus, pradžią.

Some time ago I read about online embroidery class by Kathy Andrews. And I had to participate in it. The result had to be great. And I really loved the result and this kind of embroidery. At the moment I can only say "To be continued", but I hope to show something more in some half a year. There will be a few years project, inspired by amazing Bayeux tapestry.

2017 m. vasario 23 d., ketvirtadienis

Pūkuotukas

Mezginių per šiuos metus buvo numegzta labai daug. Ypač daug buvo kojinių, nes porą mėnesių vien jos ir mezgėsi. Tiesa, daug iš jų taip ir neužsiūtos, nes jos buvo mezgamos ne dėl to, kad būtų poreikis, o dėl to, kad reikėjo užsiėmimo, kurį darant nereikėtų galvoti. Bet tų kojinių ir nuotraukų nėra. Kiek daugiau yra nufotografuotų ir nerodytų skarų.

Last year I was knitting quite a lot. I cannot count the socks. They were knitted more for the process than for the result (it was some kind of therapy for me). Most of them are waiting for their time (maybe after some five years or more...). But I have more photos of the shawls.


Pradėsiu nuo labai įnoringos skaros. Numegzta ji buvo praėjusią vasarą, bet niekaip nesidavė spalvos nufotografuojamos. Tad kad įsivaizduotumėt spalvas, pridedu ir siūlų kamuoliukų pavyzdį. Mezgama ji buvo norint užbaigti turimus vienos spalvos siūlus. Rezultatas: dviejų spalvų mocheros su šilku likučiai. Kaip visuomet... Dabar gal reikia megzti iš trijų spalvų? Tai būtų ypač protinga. Ypač turint omeny, kad aš ir šios dar nenešiojau.


I'll start with one shawl from KidSilk. I had some wool left and I wanted to finish it. In the beginning I had one colour and now? Of course, you can guess the result. I have some of two colours. Should I knit one more shawl using three colours?
 


Čia galite pamatyti tikras spalvas. O rašto nėra. Tiesiog pasiėmiau kažkokį patikusį krašto motyvą ir numezgiau.

Here you can see the real colours. There is no pattern of this shawl. I simply took some border pattern from somewhere.

2017 m. vasario 20 d., pirmadienis

Rimtas ponas

Būna ir taip: kur aš prapuoliau, negi nieko nedarau, teiraujasi ne tik mano draugai, neužsukantys į facebooką. Kai jau mama pasakė, kad jos darugė apie tai klausė, supratau turinti susirūpinti... Visko
per šiuos metus buvo labai daug: parvykau po studijų į Lietuvą, grįžau į darbą, pakeičiau darbą, nuvykau į viduramžiškų siuvinėjimų (opus anglicanum) parodą Viktorijos ir Alberto muziejuje Londone, lankiau kursus RSN'e... Bet rankdarbių tikrai neapleidau. Per tą laiką šio to susikaupė, ką bandysiu artimiausiu metu parodyti. Bent jau tiek, kiek nerodytų atrinksiu.

Not only my friends (who are not reading my facebook account) but also my mother's friends are asking why I am silent. Am I still doing something? This year was very intensive: I returned home after my studies, I returned to my job, I changed it... I visited opus anglicanum exibition in V&A (yes, I was lucky to visit it), I attended class in RSN... But I was always doing something and I'll try to show the results. At least some of them.

Šį kartą parodysiu ne visai baigtą žmogutį. Galėtų būti ir toks, bet jam dar trūksta žibalinės lempos. Rinkinyje, kurį siuvinėjau, vietoje jos buvo įdėti raktai. Bet žadėjo užsakyti lempą, tad kai ji atkeliaus, greitai greitai užbaigsiu šį darbą ir padėsiu į dėžę prie kitų baigtų darbų, kurie neaišku ar bus kada nors įrėminti - taupau sienas.

This time it will be this little man. It is nearly finished. Only that the kit was not full and now I am waiting for the last detail to finish it. 

Na, tikiuosi, kad dabar jau neprapulsiu. Kompiuteryje surinkau visą kolekciją nerodytų darbų, tad po truputį juos sukelsiu. Pažadu ką nors parašyti anksčiau nei po pusmečio.

I hope that I shall not disappear this time. I created a new folder in my computer with the photos of the things that I want to show. So you'll hear from me sooner than before.